Angeliškos krikštynos
Krikšto tėvai nuvažiuoja pas krikšto vaikelį, čia jį nuprausia, aprengia. Krikšto mama slapta į vaikelio drabužėlius įdeda pinigėlį, kad vaikelis būtų turtingas. Ant kaklo užkabinama grandinėlė su angeliuku. Fotosesija namuose. Po jos visi vyksta į bažnyčią.
Bažnyčioje pasitinka kunigas. Pravedamos krikšto apeigos. Po bažnyčios visi patraukia į šventės vietą.
Prie stalo krikšto mama skaito žodžius:
Krikšto sakramento svarba yra didi: juo atleidžiama gimtoji nuodėmė, vaikas tampa Katalikų bažnyčios nariu, priimdamas visą katalikų dorovės, moralės ir tikėjimo tiesų mokymą. Su krikštu vaikas įvedamas į žmogaus amžinąjį gyvenimą. Krikštas – gyvenimo ir Dievo karalystės durys – yra pirmasis Naujojo Testamento Sakramentas, kurį Kristus įsteigė visiems žmonėms, kad jie galėtų pasiekti amžinąją laimę. (krikšto tėvas tėveliams teikia Krikšto atributiką.) Žvakė – Kristaus šviesos ženklas. Artėdamas prie Jėzaus žmogus tampa šviesos vaiku. Baltas drabužis – ženklas nepaprasto išaukštinimo ir nekaltumo, tai naujo žmogaus, naujos istorijos, naujos suteiktos vilties, skaistumo, šventumo ir pasitikėjimo ženklas. Žmogus raginamas šį šventumą saugoti visą gyvenimą. O čia svarbiausias dokumentas, patvirtinantis, kad šiandien XXX (krikšto vaikelio vardas) buvo pakrikstyta XXX bažnyčioje. Saugokite jį. Dovanojame ir angeliuką, tegu jis bus XXX (krikšto vaikelio vardas) angelas sargas bei jos žaisliukas, kuris primins apie šią ypatingą dieną. Dar dovanojame bibliją – tai pirmoji mūsų krikšto vaikelio biblija, kurią tėveliai galės skaityti kaip pasakas prieš miegą bei rodyti paveikslėlius. Dovanojame dežutę, su meile padarytą, i kurią mama sudės visus kriksto dienos svarbius daiktelius. Mieli sveteliai, ko gero jūs taip pat nekantraujate įteikti dovanėles, tad kviečiame visus tai padaryti.
Svečiai įteikinėja dovanas. Fotografas padaro tėvų, vaikelio ir kiekvienos svečių šeimos nuotrauką. Pabaigus įteikinėti dovanas bei fotografuotis, krikšto mama kviečia visus prie stalo:
Na o dabar kviečiame visus prie stalo. Tegu šis stalas būna palaimintas ir pakrikštyto vaikelio gyvenimas tebūna laimingas bei turtingas kaip šis stalas. Vaišinkitės.
Svečiams baigiant valgyti karštus, krikšto mama sako:
Na mes ne tik pavalgyti čia susirinkome, abu krikšto tėveliai priruošė jums įvairių darbelių. Siunčiu maišelį, kiekvienas išsitraukite po kortelę. Taip pat siunčiu knygą. Susiraskite joje jūsų ištrauktą paveikslėlį bei tame lape parašykite pasižadėjimą. Taip pat pagalvokite ko palinkėtumėte 21 gimtadienio proga ir įrašykite palinkėjimą, na o trečias darbas – parašyti, kokia bus XXX (krikšto vaikelio vardas) profesija, kai užaugs. Na ir nepamirškite pasirašyti, nes šią knygą perduosim mamytei, jog kai paaugs XXX (vaikelio vardas), pati galėtų patikrinti ar visus pažadus įvykdėt.
Kol svečiai pradeda rašyti palinkėjimus, krikšto tėveliai tikrina ir apdovanoja senelius. Krikšto mama sako:
Kol iš bažnyčios važiavom, vienas paukščiukas pačiulbėjo, kad tarp visų šių svetelių yra pora XXX (krikštyjamo vaiko vardas) senelių. Mes su krikšto tėčiu labai atsakingai žiūrim į šių svarbių asmenų nustatymą, taigi paruošėm testą, kuris padės juos išaiškinti. Krikšto tėti, padalink įtariamiems asmenims po nustatymo priemonę. Galite imti kiek jums atrodo reikalinga (palaukiam kol kiekvienas vyras paims po kažkiek čiulpiamų saldainių iš maišelio, krikšto tėtis skatina paimti kuo daugiau). Na, kurį tikrinsim pirmą? Įsidėkite visus saldainius į burną ir prašau padainuoti lopšinę.
Kai visi svečiai padainuoja, krikšto mama kalba toliau:
Na manau seneliai jau isaiskinti, kaip manai krikšto tėti? Kad jų nesumaišytume su kitais svečiais, mes juos pažymėsime (paduodame maikutes su užrašais „Senelis“ ir anūkės nuotrauka). Mielieji seneliai, šios pareigos yra labai atsakingos, todėl tapus seneliais reikia duoti senelio priesaiką. Seneli XXX (senelio vardas), prasau kartoti paskui mane:
Aš, XXX (anūko vardas) senelis XXX, savo valia, neįtakojamas žmonos ir būdamas pakankamai blaivios galvos, visų čia dalyvaujančių akivaizdoje, iškilmingai PASIŽADU:
- Kad ir kas benutiktų, išlaikyti šaltakraujiškumą ir savitvardą situacijose, kai pasireikš anūko savimonė ir fantazija. Todėl nepyksiu, kai jis ims keisti mūsų namo ar kraštovaizdžio architektūrą.
- Neparodysiu nepasitenkinimo, kai visą gyvenimą tausotą meškerių kolekciją anūkėlis iškeis į vienaakį katiną nušiurusia uodega.
- Neparodysiu nepasitenkinimo, kai svarbiausią rungtynių minutę anūkas pareikalaus perjungti kitą kanalą.
- Prižadu išmokyti užmauti slieką ant kabliuko, sukurt laužą ir visų kitų gudrybių, kurias turi žinoti kiekvienas tikras vyras.
- Būti tikru močiutės vyru – užmerkti akis, kai močiutė lepins anūką.
Prasau pasirašyti knygoje, o čia priesaikos kopija, kad nepamirštumėte (paduodama A4 formato nuotrauka, kurioje senelis su anūku, o ant kitos nuotraukos pusės užrašyti priesaikos žodžiai).
Seneli XXX (kito senelio vardas), kartokite paskui mane:
Aš, XXX (anūko vardas) senelis XXX, savo valia, neįtakojamas žmonos ir būdamas pakankamai blaivios galvos, visų čia dalyvaujančių akivaizdoje, iškilmingai PASIŽADU:
- Kad ir kas benutiktų, išlaikyti šaltakraujiškumą ir savitvardą situacijose, kai pasireikš anūko savimonė ir fantazija. Todėl nepyksiu, kai jis imsis namų remonto ir dekoravimo darbų.
- Išmokyti anūką vairuoti ir gimnazijos baigimo proga nupirkti jam automobilį ne prastesnį nei savo.
- Pamokyti anūką kaip dirbti sode, nes jo tėvai tikrai to nepadarys…
- Per Kalėdas persirengti Kalėdų seneliu ir, žinoma, nepamiršti dovanų.
- Būti tikru močiutės vyru – užmerkti akis, kai močiutė lepins anūką.
Prasau pasirašyti knygoje, o čia priesaikos kopija, kad nepamirštumėte (paduodama A4 formato nuotrauka, kurioje senelis su anūku, o ant kitos nuotraukos pusės užrašyti priesaikos žodžiai).
Na, seneliai išaiškinti ir prisaikdinti. Močiutes surasti turėtų būti lengviau, paprastai močiutėmis būna senelių žmonos, bet patikrinsim ar jos tikros močiutės. Ką labiausiai močiutės moka? Ogi sakyti meilius žodelius savo anukėlei, na ir tų meilių žodelių jos niekada nepritrūksta. Taigi, prašom po žodelį, kaip vadinate savo anukėlę (močiutės sako komplimentus). Na, krikšto tėti, manau jau aišku, kad čia pačios tikriausios močiutės, šitaip meiliai vadina kūdikėlį. Reikia jas paženklinti, kad nepasimestų tarp svečių ir su niekuo nesumaišytume (įteikiamos maikutės su užrašu „Močiutė“ ir anūko nuotrauka). Močiute XXX (močiutės vardas), o dabar prašom kartoti paskui mane, kad būtumėte įšventinta į šias garbingas pareigas:
Aš, XXX (anūko vardas) močiutė XXX, savo valia, eilinį sykį neklausydama savo vyro, apakus iš meilės anūkeliui, visų čia dalyvaujančių akivaizdoje, iškilmingai PASIŽADU:
- Kad ir kas benutiktų, nepamiršti, kad vaikai būna arba švarūs, arba laimingi. Todėl nepyksiu, kai anūkas riebaluotais pirštais nučiupinės ką tik perdažytas namų sienas ar šunims paklos ką tik iš valyklos parneštą kostiumėlį;
- Išlaikyti šaltakraujiškumą ir savitvardą situacijose, kai pasireikš anūko kaip kraštovaizdžio specialisto sugebėjimai. Nieko nesakyti, kai jis vidurvasarį ims persodinti rožes ar genėti medžius;
- Neparodyti nepasitenkinimo, kai anūkas žaidimus su manim iškeis į akmenuko spardymą;
- Be jokių atsikalbinėjimų prižiūrėsiu anūką savaitgaliais, švenčių dienomis, per jo tėvų atostogas, kai negalės prižiūrėti kita močiutė ir šiaip be jokio reikalo;
- Būti tikra močiute – palepinti anūkėlį.
Prašau parašu užtvirtinti priesaiką (močiutė pasirašo po priesaika, kuri įklijuota į pasižadėjimų knygą/albumą), o čia jūsų priesaikos kopija atminimui (įteikiama nuotrauka su užrašytais priesaikos žodžiais). Močiute XXX, (kitos močiutės vardas) prašau kartoti paskui mane:
Aš, XXX (anūko vardas) močiutė XXX, savo valia, eilinį sykį neklausydama savo vyro, apakus iš meilės anūkeliui, visų čia dalyvaujančių akivaizdoje, iškilmingai PASIŽADU:
- Kad ir kas benutiktų, nepamiršti, kad vaikai būna arba švarūs, arba laimingi. Todėl nepyksiu, kai anūkas su melynių uogiene pieš sau ūsus ir paskui nusivalys į ką tik išskalbtą baltą staltiesę ar žemėtom kojom nutipens per naują kilimą.
- Nepykti, kai anūkėlis pats užsiims mūsų namo dizaino darbais: ims dekoruoti namų sienas, prikirps per ilgas užuolaidas ir pan.
- Pagirti anūkėlį už galantiškumą, kai jis nuskynęs visas mano mylimiausias gėles, padovanos jas gražiai mergaitei.
- Be jokių atsikalbinėjimų prižiūrėsiu anūką savaitgaliais, švenčių dienomis, per jo tėvų atostogas, kai negalės prižiūrėti kita močiutė ir šiaip be jokio reikalo;
- Būti tikra močiute – palepinti anūkėlį.
Pasirašykite knygoje, o čia priesaikos kopija (įteikiam nuotrauką).
Mieli sveteliai, prisivalgėt, prisisėdėjot, laikas visiems savo raumenukus pajudint (išdalinam korteles žaidimui Raudonkepuraitė). Kiekvienas prašom užsikabinkit gautą kortelę ant kaklo paveiksliuku į priekį. Mūsų tėveliai dar jauni ir nėra sekę pasakų, todėl mes visi čia susirinkę išmokinsim juos pasakoti bent vieną pasaką. Kiekvienas iš jūsų gavote po kortelę su pasakos veikėju. Aš skaitysiu pasaką, o išgirdusieji savo vardą pasakos metu turėsite atsistoti. Jei kuris iš jūsų, mielieji sveteliai, pamiršite atsistoti, teks pasakyti XXX (krikšto vaikelio vardas) palinkėjimą, o visiems sveteliams palinkejimą užtvirtinti taurele.
Baigus žaisti žaidimą, krikšto mama išdėlioja maišelius su krikšto vaiko vardo raidėmis ir pradeda viktoriną:
Raumenukus pamiklinom, o dabar laikas pamiklinti savo smegenėles. Matote X (kiek raidžių vaiko varde) maišiukus. Ant kiekvieno iš jų užklijuota raidė: X X X X. Gaunasi mūsų krikšto vaikelio vardas. Kiekvienam maišelyje yra po daiktą, kuris prasideda užrašyta raide. Galite mūsų klausinėti ir spėlioti, kas gi čia yra. Pradedam nuo daikto prasidedančio raide X.
Po viktorinos ir petraukėlės, krikšto mama sako:
Na nemažai prisilinksminom, privalgėm ir prigėrėm. Aš viso baliaus metu vis dirsčiojau į jaunuosius tėvelius, žiūriu, kad mamytė, o ypač tėvelis vis taurelę pakilnoja, kažin kiek jie jau išgėrė? Reikia mums su krikšto tėčiu patikrinti tėvelių girtumo laipsnį. Krikšto tėtis klausinės klausimų, o aš fiksuosiu atsakymus (žaidžiamas žaidimas Laiškas vaikeliui, krikšto mama į laišką įrašo tėvų atsakymus).
Krikšto tėti, žiūrėk ant stalo radau voką. Su laišku nuo tėvelių. Matyt ką tik parašyta. Paskaitysiu (krikšto mama perskaito, koks gavosi laiškas, įdeda jį į voką ir perduoda tėveliams). Na nezinau nezinau kaip dėl to tėvelių girtumo... bet laišką paliksim XXX (krikšto vaikelio vardas) atminimui. O tėveliams ir mieliems sveteliams gal kavos, o prie kavos būtų gerai ir tortas. Kol dalinama kava ir tortas, mieloji mama ir mieli svečiai, noriu paskaityti šiandien jau paskutinę pasaką apie tai, iš kur atsirado šios šventės kaltininkė:
Danguje gyveno vaikutis ir ruošėsi netrukus gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo: „Man sako, kad tu rytoj ketini mane nusiųsti į žemę, bet kaip aš ten gyvensiu būdamas toks mažytis ir bejėgis?“. „Iš daugelio angelų aš išrinkau vieną tau. Jis lauks tavęs ir tavimi rūpinsis“ - atsakė Dievas. „Bet juk čia, danguje, man nieko netrūksta, bet tos dainos ir šypsenos... man jų reikia, kad būčiau laimingas..“. „Tavo angelas tau dainuos ir šypsosis kiekvieną dieną. Tu jausi jo meilę ir būsi laimingas.“ „Bet - neatlyžo mažasis - kaip aš suprasiu, kai su manim kalbės, juk aš nemoku žmonių kalbos?“ „Tai paprasta, tavo angelas kalbės tau pačius gražiausius ir šilčiausiu žodžius, kokių tu dar nesi girdėjęs, ir su didžiule kantrybe bei rūpesčiu jis mokys tave kalbėt.“ Vaikutis pakelė į Dievą akis: „O ką aš darysiu, kai norėsiu pasikalbėti su tavimi?“ Dievulis nusišypsojo: „Tavo angelas suglaus tavo delniukus ir mokys tave maldų.“ „O aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių, kas mane apsaugos ir gins?“ Dievas apkabino vaikutį: „Tavo angelas tave gins, net jeigu grės pats didžiausias pavojus.“ Ir staiga mažutis nusiminė: „Bet aš visą laiką būsiu nelaimingas, nes daugiau tavęs nebepamatysiu...“ Dievas pakėlė vaikutį ir tarė: „Tavo angeliukas visą laiką kalbėsis su tavimi apie mane ir mokys kelio, kad galėtum pas mane sugrįžti. Netgi jei aš visą laiką busiu šalia tavęs.“ Šiuo metu buvo taip gera ir ramu danguje, bet žemėje jau girdėjosi balsai, ir vaikutis paskubomis švelniai paklausė: „Dievuliau, jeigu jau man reikia tave palikti, prašau pasakyk man kuo mano angelas vardu!“ „Tavo angelo vardas nėra svarbus, tu jį tiesiog vadink mamyte...“
Mieloji mamyte, atiduodu tau šią knygą (paduodama knyga su svečių surašytais palinkėjimais). Įklijuok į ją krikštynų nuotraukas, įrašyk savo įspūdžius. XXX (krikšto vaikelio vardas) dar mažytė ir neatsimins savo šventės, todėl saugok šį albumą ir kai dukrytė paaugs, jai papasakok.
Mieli sveteliai, kad bent dalelę šios šventės šilumos išsineštumėte į namus, mes suruošėme jums lauknešėlių (krikšto mama išdalina krikštynų saldainių dėžutes).
Lapai spausdinimui
