„Ar žinai tą baikerį fotografą, kur su ilgais plaukais ir ant pilvo nešiojasi fotoaparatą?“ – moto-foto meistras Jonas Pugevičius

 
„Ar žinai tą baikerį fotografą, kur su ilgais plaukais ir ant pilvo nešiojasi fotoaparatą?“ – moto-foto meistras Jonas Pugevičius pav.#3364 „Ar žinai tą baikerį fotografą, kur su ilgais plaukais ir ant pilvo nešiojasi fotoaparatą?“ – moto-foto meistras Jonas Pugevičius pav.#3365 „Ar žinai tą baikerį fotografą, kur su ilgais plaukais ir ant pilvo nešiojasi fotoaparatą?“ – moto-foto meistras Jonas Pugevičius pav.#3366 „Ar žinai tą baikerį fotografą, kur su ilgais plaukais ir ant pilvo nešiojasi fotoaparatą?“ – moto-foto meistras Jonas Pugevičius pav.#3367 „Ar žinai tą baikerį fotografą, kur su ilgais plaukais ir ant pilvo nešiojasi fotoaparatą?“ – moto-foto meistras Jonas Pugevičius pav.#3368 „Ar žinai tą baikerį fotografą, kur su ilgais plaukais ir ant pilvo nešiojasi fotoaparatą?“ – moto-foto meistras Jonas Pugevičius pav.#3369 „Ar žinai tą baikerį fotografą, kur su ilgais plaukais ir ant pilvo nešiojasi fotoaparatą?“ – moto-foto meistras Jonas Pugevičius pav.#3370 „Ar žinai tą baikerį fotografą, kur su ilgais plaukais ir ant pilvo nešiojasi fotoaparatą?“ – moto-foto meistras Jonas Pugevičius pav.#3371

Žodžio kišenėje neieškantis, kupinas energijos, mokantis sužavėti bet kurią moterį, bet vis tik širdyje saugantis tik savo vienintelę... fotografas, baikeris, Pabaltijo šalių baikerių metraštininkas... Sąrašą būtų galima dar ilgai tęsti, bet gal paskaitykite pačios - žavus baikeris Jonas Pugevičius. Mielos planuotojos, beskaitydamos tikrai pajusite vėjo kedanamuose plaukuose Laisvę Wink

Papasakokite apie save ir čioperius: kada pirmą kartą sėdote ant motociklo, koks jis buvo? Kaip pasivažinėjimai virto merginų mergvakario metu vežiojimu?

Kaip pats girdžiu apie save, paklauskit bet kokio baikerio tiek Lietuvoj, tiek Latvijoje: „Ar žinai tą baikerį fotografą, kur su ilgais plaukais ir ant pilvo visada nešiojasi fotoaparatą?“, „Jo, žinau, Jonas“.

Viskas prasidėjo nuo to, kad mokykloje stipriai susidomėjau fotografija, o apie baikerius sovietiniais laikais tik paskaitydavau žurnaluose ir jų motociklų nuotraukas, jų interviu išsikirpdavau iš tuometės spaudos... Nors tas šiuolaikinis baikerizmas Lietuvoje jau beveik 20 metų, aš save motociklininku laikau jau 25 metus, mat jau būdamas 14m. paauglys apžergiau savo pirmąjį žirgelį Smile. Mano pirmasis motociklas buvo Voshod 2. Jį pradėjau valdyti dar būdamas 14 metų, teko pavažinėt ir be A kategorijos, o vos sukako 16m., jau turėjau motociklininko teises! Mano pirmas moto-foto reportažas buvo “Liepsnojantis Baltijos kelias”. Visos trys Pabaltijo valstybės degino laužus Via Baltica – kaip laisvės simbolius. Keliai buvo užkimšti patriotų automobiliais, o man buvo labai patogu visur prasmukt su motociklu. Vėliau čioperiai Kawasaki Eliminator, Suzuki Intruder, Volusia... Pats mano mėgstamiausias Yamaha Venture Royale. Galima jame ir rook muzikos klausytis Smile. Sėdi sau šiltai, keleivis fotelyje, turiu atskirą atramą nugarai, rankos nepavargsta nuo amortizuojančių šildančių rankenų... O kur dar autopilotas, pripučiama pakaba! Ne važiuoji, o plauki Smile. O jei lyja, tai tik pečius sušlampi. Palyginus kaip šaldavom ir vargdavom anksčiau, tai dabartiniai kruizeriai – pasaka, o ne motociklai, todėl ir vežame šilumą mėgstančias merginas ne sportiniais, o kruizer, čioper tipo motociklais Wink. Čioperiai ir kruizeriai todėl, kad saugiau, ramiau ir ilgiau galima mėgautis gyvenimu J. Atsukti gazo rankeną nereikia daug sugebėjimų. Aišku, adrenalinas yra smagu, bet geriau ramiau, lėčiau, negąsdinant keleivių ir stilingiau. Mane visada žavėjo motociklų chromo ir greta esančių moterų žavesys Wink. Gal todėl ir prie dviejų hobių – fotografijos bei motociklizmo - prisidėjo dar ir moto-foto paslaugos: mergvakariai, vestuvės , paskutiniai skambučiai. Užsakovams tai patogu, mat pats galiu (dažnai būna paskutinis skambutis darbo dienos pradžioje, tad niekas iš draugų baikerių negali) ir pavežti kruizeriu ar čioperiu, ir meniškai Juos visus nufotografuot prie mokyklos ar gimnazijos.

Gal papasakosite, ką tokio pasiutusio krečia merginos? Ar tikrai tai būna paskutiniai nuotakų pasispardymai prieš atsisveikinant su laisve?

Merginos vadovaujasi jausmais, o ne vyriška logika, nelabai Jos nori klausyti privalomo motokeleivio instruktažo. Saugumo sumetimais būtinai jį pravedame. Labai nenori dėtis šalmų, o kai važiuoja labai sukiojasi atgal, šoka, spiegia ir tūsinasi taip labai apsunkindamos vairavimą... Juokauju Smile. Viskas gerai, susitvarkom Laughing. Joms daugeliu atveju būna pirmas pasivažinėjimas ir, deja, dažnai paskutinis, mat ant nosies vestuvės, todėl nė nesvajoja apie pakartojimą. Tik akimis palydi baikerių kolonas pro automobilio langą, kurį, beja, vairuoja išrinktasis ir sako: „mes motociklo nepirksim, nes mums paskolą reik mokėt, o ir audę naujausią gi planavom pirkt“. Taip ta merginų svajonė būna nugesinama... Todėl jos atsisėdę už baikerio nugaros ir pajutę vėją plaukuose eina iš proto. Mes jau prie to pripratę, mūsų tai nestebina. Mes pirma žiūrime saugumo, nelakstome.

Esant palankiai progai kreipiuosi į visus vairuotojus. Jei žiemą žiūrit vienąsyk į veidrodėlį, tai pavasarį žiūrėkit dusyk - ar „neateina“ motocilas. Mūsų transporto priemonės lengvos, galingos. Kad ir čioperio įsibėgėjimas yra labai geras, todėl, ypač kai vežam linksmą, laimingą mergvakarį, nelenktyniaukit, nekiškit savo butelių vaišint. Mes visko turim. Netrukdykit mums daryti šventę Wink.

O apie kažką tokio, ką iškrečia euforijos apimtos nuotakos nenoriu viešinti gerbdamas jų naujas šeimas ir privatumą Wink.

Gal teko daryti ne tik mergvakarius, o ir bernvakarius su motociklais? Ar tenka gintis nuo susižavėjusių merginų mergvakario metu, juk vyras su motociklu ko gero ne vienai atrodo įspūdingai J?

Taip, vežame ne tik bernvakarius, paskutinius skambučius - vežam visas progas Wink. Man asmeniškai labiausiai įsiminė, kai dukros ir sūnūs užsakė pravežti savo tėvus Tėvo dienos proga pirmąjį birželio sekmadienį. Buvo kažkas nerealaus! Pas mane apsistoję buvo tom dienom Latvijos baikeriai - tai jie buvo ypač nustebę organizuotumu. Vaikai pasitengė savo tėčiams 60-85m. amžiaus suorganizuoti viską: nuo spalvingų kaklaraiščių, jaunatviškų marškinėlių iki...erotinių užduočių! Būtent Tėvo dienos užsakomojo vežimo, kai vežėme Senjorus aš nepamiršiu visą likusį gyvenimą! O nuo merginų tenka gintis ne tik mergvakarių metu Smile. Jei tik sėdi ant nublizginto Harlio, dega raudonas... Yra buvę, kai į liemenės kišenę iš greta stovinčių mergaitiškų cabrio lenda vizitinės kortelės. Kaip maniškė sako: „anksčiau laukdavo merginos savo išrinktojo princo, atjojančio žirgu, o dabar tie patys žirgai, tik iš plieno ir chromuoti“. Gal todėl ir mūsų su Rasa susipažinimo dieną buvo pasivažinėjimas motociklu Smile. Ji dievina vėją plaukuose. Ją jos a.a. tėtis vežiodavo motociklu. Mano a.a. mamą tremtyje Sibire prie Baikalo ežero draugas Gracijonas 1950 metais vėžindavo Iž motociklu. Žodžiu, esame užgimę baikeriai, kraujyje teka laisvės trokštantis kraujas Smile. Mano Rasa - tapytoja, vizažistė, todėl vežamų mergvakarių, vestuvių metu pasirūpina makiažų korekcija. Meniški aerografiniai piešiniai ant šėlstančių merginų veidų – garantuoti! Vasara trumpa. Mėgaujamės vėju, romanams tikrai nėra laiko. Visi turim šeimas. Na, bet lengvas flirtas, manau, ilgina gyvenimą tiek Joms, tiek mums Wink.

Tikriausiai teko dalyvauti nemažai mergvakarių. Gal turite patarimų organizuojančioms šią šventę?

Svarbu įveikti nepagrįstas baimes, jei pačios planuotojos nėra važiavusios motociklais, o jei ir važiavusios. Kaip dažnai yra atsakoma: „ai, vežė mane kažkada vienas su britva, vos neužmušė. Išsigandau ir daugiau man pažiūrėt į čioperius gražu, bet sėstis tai bijočiau“. Dar mano mėgstama frazė:

-A patinka Tau motociklai?

-Nea!

-Važiavai?

-Nea.

-Pabandom?

-Aha.

Po kelių valandų:

- O kada dar gali pavežti?

O po kelių dienų prasideda sms‘ai „pavežk dar, ką...?“.

Kaip bebūtų liūdna, bet toms, kurios vis tik ir neperlips per savo baimes, mes esame 2014-ųjų vestuvių sezonui paruošę 8 kabrio automobilius. Dar po vieną žaislą, kaip sakoma Wink. Dvi mašinytės kaip tik dar dažomos Smile. Tai bus naujiena šiemet. Fotosesijos tiek mergvakario, tiek vestuvių metu skriejančiame kabrio.

Kaip klaidą organizuojant mergvakarius vertinčiau tai, ką mini mūsų Vežamosios: tai, kad nebereikia joms pirkti „čipendeilu“, nes tai yra „cheap“ kaip idėja. Visi 10k. tą matę draugių mergvakarių metu, o va vėjo plaukuose daug kas taip gyvenime ir nepajaučia Neatimkit būsimoms nuotakoms galimybės įkvėpt tikro laisvės pojūčio!

Kas buvo pirmiau: meilė fotoobjektyvui ar čioperiui? Kas tai: dvi aistros, gyvenimo būdas, verslas...? Ar lengvai pavyksta abu pomėgius suderinti?

Pirmiau, jei taip galima vadinti, buvo tai, kad mano tėtis, brolis ir aš labai daug fotografavome. Patys darėm nuotraukas (kaip minėjau tuo metu iškarpas iš laikraščių kirpdavau, kur būdavo rašoma apie baikerius), lankiau mokykloje foto būrelį, 12-toje klasėje pats pradėjau jį vesti jaunesniems, 16 -os turėjau A kategoriją. Taip iki šių dienų - viskas greta. Kaip sakoma, vyrai taip ir lieka vaikais, tik jų žaislai brangsta. Kiek anksčiau būčiau vienareikšmiškai teigęs, kad brangesnis hobis yra baikerizmas, bet pastaraisiais metais, kai pradėjau fotografuot fiksuoto židinio teleobjektyvais, pasinėriau į gėlyčių macro pasaulį,tai manau, kaip sakoma, „fifty-fifty“ J. Kas dėl verslo, tai pradžioje mums užtekdavo Jacko ir sumuštinių, mat veždavom tik giminaites, koleges, o dabar sumuštinių neatsisakome, mat vairuoji baiką - degini kalorijas, kai „gaudai“ baiką, kai keleivė šoka pagal motocikle grojantį AC/DC... Taip pat važiavimų pertraukėlių metu mielai užkandame ir jei mums keleivės bus ką nors gurmaniško paruošusios, mes neatsisakysime Wink.

Esate Pabaltijo šalių baikerių švenčių metraštininkas...   

Esu sukaupęs per 22 000 atrinktų baikerių švenčių akimirkų. Jos peržiūrimos mano asmeninėje svetainėje, o peržiūros perkopė jau 2 000 000! Jaučiu, kad tai, ką darau yra prasminga. Malonu ne tik tai, kad atpažįsta Tave Maximoje, o man atrodo, kad nesu matęs to žmogaus niekuomet, bet ypač kai Tavo foto žiūri Tailando, Mongolijos, Afrikos, Rusijos, Ukrainos ir dar keliolikos šalių baikeriai.

Girdėjome, kad baikerių švenčių akimirkos ruošiamos spaudai... Tai kada tie foto albumai atsiras knygynuose Smile?

Jau greit pristatysiu šiuo metu maketuojamus pirmuosius savo fotografijų albumus „Baltic Biker Party 2002-2013“.

Na ir pabaigai tradicinis klausimas: gal turite palinkėjimą mūsų švenčių planuotojoms?

Nepurkškit lako į plaukus, nes šalmas viską sulipdys, o jei užsakysite mus su kabrio, tai tik šviežiai išplautos galvos, kad plaukai turėtų laisvę, kurią aš paparacinsiu nuo keleivio sėdynės Wink.

Atsakau į paskutinį klausimą: geriau vieną sykį pačiom pabandyti pasėdėti už mūsų nugarų, negu 100 kartų paskaityti apie užsakomus fyfas cepelinus. Na, Jūs mane supratote Wink. Gerų idėjų!

 

Būk pirma pakomentavusi

Norėdama rašyti komentarus turite prisijungti prie Planuokpati sistemos

 

Nuotraukų peržiūra

<  
  >