„Aš ne dirbu, o mėgaujuosi tuo, ką veikiu“ – fotografas iki kaulų smegenų Tomas Saparis

 
„Aš ne dirbu, o mėgaujuosi tuo, ką veikiu“ – fotografas iki kaulų smegenų Tomas Saparis pav.#3220 „Aš ne dirbu, o mėgaujuosi tuo, ką veikiu“ – fotografas iki kaulų smegenų Tomas Saparis pav.#3221 „Aš ne dirbu, o mėgaujuosi tuo, ką veikiu“ – fotografas iki kaulų smegenų Tomas Saparis pav.#3222 „Aš ne dirbu, o mėgaujuosi tuo, ką veikiu“ – fotografas iki kaulų smegenų Tomas Saparis pav.#3223 „Aš ne dirbu, o mėgaujuosi tuo, ką veikiu“ – fotografas iki kaulų smegenų Tomas Saparis pav.#3224 „Aš ne dirbu, o mėgaujuosi tuo, ką veikiu“ – fotografas iki kaulų smegenų Tomas Saparis pav.#3225 „Aš ne dirbu, o mėgaujuosi tuo, ką veikiu“ – fotografas iki kaulų smegenų Tomas Saparis pav.#3226 „Aš ne dirbu, o mėgaujuosi tuo, ką veikiu“ – fotografas iki kaulų smegenų Tomas Saparis pav.#3227 „Aš ne dirbu, o mėgaujuosi tuo, ką veikiu“ – fotografas iki kaulų smegenų Tomas Saparis pav.#3228 „Aš ne dirbu, o mėgaujuosi tuo, ką veikiu“ – fotografas iki kaulų smegenų Tomas Saparis pav.#3229

Šiandien pristatome Tomą Saparį – fotografą, kuris neieško žodžio kišenėje, nebijo iššūkių, myli gyvenimą ir jam šypsosi. Na o gyvenimas nusišypso jam atgal. Paskaitykite ir pasikraukite dozę energijos bei pozityvo Wink.

Kaip gimė meilė fotografijai? Kada padarėte pirmą nuotrauką? Gal atsimenate, kokia ji buvo?

Gana sunku pasakyti, kada gimė pirmosios mano nuotraukos, tačiau tai tikrai buvo dar pradinėse klasėse. Dažnai važiuodavome į įvairias ekskursijas su mokytoja bei klase ir tėvai visada duodavo „muilinę“, su kuria padarydavau keletą kadrų. Pirmieji jie buvo kreivi, su „apkarpytom“ galvom ir panašiai. Laikui bėgant, reaguodavau į pastabas ir stengiausi padaryti geriau. Vyresnėse klasėse su broliu įsigijome jau skaitmeninį fotoaparatą. Tai buvo 3 Mpix Trust fotokamera, kuri tuo metu visiems aplinkiniams kėlė susižavėjimą ir nuostabą. Visgi fotoaparatas jau turėjo ekranėlį, ko dauguma dar nebuvo matę. Ir jame į kortelę tilpdavo net 37 nuotraukos Laughing! Šiandien tai pakankamai juokingai skamba, tačiau taip buvo...

Kokie fotografai jums autoritetai, jūsų mokytojai?

Kalbant apie autoritetus – jų yra ne vienas. Bėgant laikui, keičiasi ir jie. Nenorėčiau konkrečiai įvardinti žmonių, kurių darbais aš žaviuosi. Tiesiog pasakysiu, jog jų yra nemažai: iš vienų mokomės psichologijos, iš kitų technikos subtilybių ir panašiai. Tačiau didžioji mano fotografijos mokykla – Šiaulių fotoklubas. 2012 metais oficialiai tapome Asociacija „Foto-Šiauliai“ ir šiandien jau turime 46 oficialius narius bei dar beveik tiek prijaučiančių fotografijai. Apskritai, Lietuvos fotografai pasaulio kontekste užima gana aukštas pozicijas ir tikrai neatsilieka nuo tarptautinio lygio fotografų.

Ar fotografo profesija keičia tai, kaip matote pasaulį? Koks jis pro fotoobjektyvo langą?

O, šitas klausimas man patinka Smile. Pradėsiu nuo to, jog nelaikau savęs fotografu. Ir tai nėra mano profesija, tai nėra ir mano darbas. Fotografija – tai mano hobis, palaipsniui peraugęs ir į gyvenimo būdą, kuris leidžia man laisvai gyventi ir mėgautis tuo, ką darau. Kalbant apie pasaulio matymą, manau, kad jį visi matome taip, kaip norime. Ir tai, jog fotografuoji, tiesiog leidžia pastebėti daugiau detalių, įžvelgti jų prasmę ir grožį. Tačiau ir be to galime visa tai pastebėti. Mano nuomone, pastaruoju metu daug žmonių yra labai pavargę, skeptiškai žiūrintys į viską, negatyviai nusiteikę. Ir būtent tokia jų vidinė būsena atneša jiems dar daugiau to negatyvumo... Tie, kurie džiaugiasi savo gyvenimu, vertina tai, ką turi šalia savęs, tie pritraukia sau dar daugiau gėrio, grožio ir gerų žmonių.

Juokingiausias nuotykis fotografuojant. Ar atskleisite jį mūsų skaitytojoms ?

Fotografuojant neretai pasitaiko juokingų situacijų. Neišskirsiu konkrečiai vienos, tačiau galiu papasakoti keletą Smile. Yra buvę, jog mergina nori padovanoti savo vyrui švelnių erotinių nuotraukų, tačiau jis, vos sužinojęs apie tokias nuotraukas, itin piktai reaguoja Smile. Taip pat teko fotografuoti vestuves, kai jaunikis (po neseniai vykusio bernvakario) po abiem akim turėjo stiprius juodus „pagražinimus“... Būna, kad ir pačios vestuvės nebeįvyksta po bernvakarių Smile.

Jei ne fotografas, kuo norėtumėte dirbti?

Kaip jau ir anksčiau minėjau, aš ne dirbu, o mėgaujuosi tuo, ką veikiu. Anksčiau dirbau sandėlininku, barmenu, kompiuterių inžinieriumi, skyniau braškes, grojau restoranuose ir vestuvėse, prekiavau įvairiausiomis smulkmenomis, dirbau ekonomistu, vadovu vaikų stovykloje – visa tai gera prisiminti, visa tai buvo tikrai labai įdomu. Kiekviena veikla yra savotiškai įdomi, svarbiausia, kad mums patiktų tai, ką mes darome. Nemanau, jog kada nustosiu fotografuoti, tačiau jei jau taip nutiktų, yra daugybė veiklų, kurias norėčiau išmėginti...

Pafantazuokite, kokia jums būtų tobula fotosesija: kur, ką fotografuoti, specialios dekoracijos, makiažas...?

Manau, kad nebūtinos tobulos sąlygos gerai fotosesijai. Ko gero viena iš svarbiausių vietų – fotografuojamo žmogaus nusiteikimas, noras, atsipalaidavimas. Iš esmės nebūtinos kažkokios ypatingos sąlygos – užtenka gražios gamtos, gero oro... Aišku, gerokai lengviau fotografuoti, kai yra tinkamas makiažas ir rūbai. Tačiau visa tai be modelio atsipalaidavimo, geros nuotaikos – nieko verta. Svarbiausia – tikros emocijos.

Blogas fotografas – kaip manote, ar tokių yra? Kaip atskirti ir nepatikėti tokiam savo nuotraukų?

Manau, kad neturiu pakankamai kompetencijų vertinti, kas yra geras, o kas blogas fotografas. Galiu pasakyti tik savo nuomonę. Visi fotografuoja skirtingai ir tai nėra blogai. Lygiai tas pats ir su žmonėmis, kuriems reikia tų nuotraukų – visi mėgsta vis kitokias nuotraukas. Šiandien ITIN daug žmonių, laikančių save fotografais, susikūrusių socialiniuose tinklapiuose savo puslapius su efektingu pavadinimu, kuriame būtinai rasime žodelį „photography...“ Todėl tam, kad neapsigautumėte, rekomenduočiau visada peržiūrėti kuo daugiau skirtingų fotografų darbų ir atsirinkti, kas patinka, o kas ne. Taip pat patarčiau nesirinkti fotografo pagal kainą – tai neteisinga. Yra žmonių, kurie už 5 kartus mažesnę kainą gali padaryti geriau... Būna ir atvirkščiai. Todėl visada atidžiai rinkitės, stebėkite fotografo veiklą, darbus, nebijokite klausti.

Yra fotogeniški ir ne visai fotogeniški žmonės. Gal turite patarimų tiems antriesiems, ką daryti, jei įmanoma kažką padaryti, kad turėtų gražių nuotraukų?

Sutinku su tuo, kad vieni žmonės kiek gražiau atrodo nuotraukose, nei kiti. Pagrindinis patarimas – būkite savimi. Jei turite antsvorio – yra 2 variantai: pirmas – metate svorį, antras – susitaikote su tuo ir mylite save tokį, koks esate. Jei tik verkšlensite „kokia aš stora“, tai nieko nepakeis. Ne paslaptis, kad kartais žmonės prašo kompiuteriu „pakoreguoti“ jų kūno formas. Kartais tenka tai padaryti. Tačiau manau, kad visada reiktų būti savimi ir nesistengti būti panašiems į kitus. Juk visi esame skirtingi. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti socialiniuose tinklapiuose plintančias panašaus pobūdžio nuotraukas su papūstomis lūpomis ar perdėtai išriestais užpakaliukais. Manau, kad tai tiesiog bandymas kažką atkartoti, „pritapti prie kitų“. Pasikartosiu – būkime savimi ir mylėkime save tokius, kokie esame – taip bus žymiai paprasčiau gyventi.

Palinkejimas/patarimas mūsų skaitytojoms.

Visiems linkiu rasti gyvenime veiklą, kuri kasdien teiktų jums džiaugsmą. Taip pat siūlau apsidairyti ir pagalvoti: kiek daug mes turime aplink. Nebūkime materialistai – mėgaukimės kitokiu grožiu, kuris yra visiškai nemokamas. Na ir paskutinis patarimas – paklausykite A. Mamontovo – Atmerkti akis Smile. Sėkmės!

 

Būk pirma pakomentavusi

Norėdama rašyti komentarus turite prisijungti prie Planuokpati sistemos

 

Nuotraukų peržiūra

<  
  >