Krikšto rūbo paslaptis

 
Krikšto rūbo paslaptis pav.#3358 Krikšto rūbo paslaptis pav.#3359 Krikšto rūbo paslaptis pav.#3360 Krikšto rūbo paslaptis pav.#3361 Krikšto rūbo paslaptis pav.#3362 Krikšto rūbo paslaptis pav.#3363

“Baltutis krikšto rūbas, lyg angelėlio sparnai, apgobia Tavo, mažyli, pečius. Šilkas, linas, o gal medvilnė…Visai nesvarbu, iš ko nuaustas jis. Į jį įdėta tai, ko nemato paprasto praeivio akis. Meilė, begalinis rūpestis, beribis džiaugsmas tiesiog dėl to, kad esi… Šiandien toks mažas, tyras, netveriantis smalsumu…Apgobtas su atidumu, apgalvojimu išrinktu krikšto rūbu, kuris nuo šiol taps Tavo palikimu, turtu, perduodamu Tavo vaikams.”

Krikšto rūbas – vienas iš svarbiausių pirmojo švento sakramento simbolių, todėl nenuostabu, kad šiandien jam skiriama tiek dėmesio. Kaip atsirado ši tradicija, kaip per šimtmečius keitėsi krykštynų rūbelių “mados”, ką simbolizuoja baltas drabužis? Mielosios mamytės ir krikšto mamytės, šie ir dar daugiau atsakymų bei praktinių patarimų Jums.

Krikšto rūbo istorija bei simbolika

Tradicinis krikšto rūbas – baltas – simbolizuojantis atsivertimą į tikėjimą, naujo gyvenimo pradžią. Pirmuosius krikšto rūbus arba, teisingiau būtų sakyti, šiandieninę atkurtą jų versiją visos matėme ne viename filme apie Kristų. Tai balti marškiniai. Žinoma, jie būdavo velkami jau vyresniam tikinčiajam. Krikštyjant kūdikius, kuriuos, beja, krikštydavo visai mažyčius, pastarieji būdavo tvirtai suvystomi. Krikšto skraistė būdavo nešama prie altoriaus kartu su vaikeliu. Ji buvo didelis stačiakampis medžiagos, paprastai šilko, gabalas, papuoštas auksiniais nėriniais bei dekoratyviomis juostelėmis. Tokios tradicijos laikėsi net iki XVII amžiaus. Nieko keisto, juk katalikų bažnyčia viena iš konservatyviausių.

Toks krikšo rūbelis, kokius šiandien matome karališkose krikštynose ar kokius laikė rankose ne vienos iš mūsų krikšto mama, atsirado XVIII amžiaus viduryje. Tai ilga suknutė, kuria aprengiamas dar nevaikščiojantis kūdikėlis. Ji nesiskiria berniukui ar mergaitei. Galimi nebent skirtingi spalviniai akcentai: melsva, simbolizuojanti Marijos apsiaustą, mergaitėms ir rožinė, Jėzaus Kristaus spalva, berniukams. Jau tais laikais mamytės ir krikšto mamytės norėjo išpuošti savo mažuosius turtelius, todėl prie suknutės derino kepurėles, seilinukus, pirštinėles, galvos juostas, nosinaites, prabangiai išpuoštas ir išsiuvinėtas.

Krikšto rūbo kokybei būdavo skiriamas ypatingas dėmesys. Stengtasi jį pasiūti iš aukščiausios kokybės, kokią tik šeima galėjo įpirkti, medžiagos, šilko ar satino, dekoruoti prabangiausiais nėriniais bei siuvinėtais raštais. Neretai krikšto rūbui būdavo naudojamas motinos nuometas taip dar labiau pabrėžiant tradicijos ir šeimos paveldo svarbą. Šiuo rūbu būdavo rengiami visi šeimos ar net giminės vaikučiai. Tikėta, kad rūbas lems ir atspindės kūdikėlio tolimesnį gyvenimą – kuo šis prabangesnis, tuo vaikelis geriau gyvens.

Tik XX amžiuje, kai pradėta krikštyti vyresnius, jau vaikščiojančius vaikučius, krikšto rūbelis sutrumpėjo. Tai susiję su labai praktiška priežastimi – vaikučiui su trumpu apsiaustėliu kur kas patogiau. Šiek tiek keitėsi ir medžiagų mados. Pradėti naudoti nauji audiniai: linas, medvilnė.

Šiandieninės krikšto rūbų mados

Apie šiandienines krikšto rūbų madas ir tendencijas mums mielai sutiko papasakoti šių rūbelių dizainerė Alina Stuopelytė.

Kokie šiandien populiarūs krikšto rūbeliai? Kokios jų mados?

Šiandien yra labai platus krikšto rūbelių pasirinkimas: nuo kuklių lininių ar medvilninių iki atlasinių, šilkinių, dekoruotų tiuliu, primenančių mažas vestuvines suknytes, rūbų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tikrasis krikšto rūbelis yra skraistė, kuria apgobiamas vaikutis. Būtent jis ir turėtų būti paliekamas kaip paveldimas iš kartos į kartą turtas. Suknutės, kostiumėliai, kepurytės, galvajuostės – visa tai yra tik priedai. Žinoma, jie labai svarbūs norint sukurti vientisą, išbaigtą stilių. Taip pat vis svarbiau tėveliams ir krikšto tėveliams tampa ne tik iki smulkmenų suderinti vaikučio aprangą, bet ir prie jos parinkti tinkamus suaugusiųjų, broliuko ar sesutės drabužius.

Kaip išsirinkti krikšto rūbą? Į ką atkreipti dėmesį?

Krikšto rūbo pasirinkimas labai individualus. Šiai pareigai reiktų skirti deramą dėmesį, nes krikšto rūbas ir žvakė – būtini šio šventojo sakramento atributai. Tradiciškai krikšto rūbu turėtų pasirūpinti krikštamotė, bet šiandien tai tampa susitarimo reikalu. Jis gali tapti puikia ir labai tinkama dovana šią svarbią dieną. Išrinkite tokį rūbą, kuris būtų vertas saugoti ir perduoti jį iš kartos į kartą. Atsižvelkite į jo audinį, dekorą, personalizuokite išsiuvinėdamos vaikučio vardo inicialus. Derinkite krikšto rūbą bei kitus vaikučio drabužėlius tiek prie šventės temos, tiek prie metų laiko, vaikučio amžiaus, aktyvumo, odelės jautrumo. Vasarą rinkitės lengvesnius audinius, atviresnius modelius. Žiemai šiltesnius, uždaresnius. Jei Jūsų ruošiama šventė remsis lietuviško kaimo tradicijomis, rinkitės lininius, medvilninius, natūralių spalvų rūbelius. Jei šventę planuojate viduramžiško stiliaus aplinkoje – papuoškite vaikutį lyg mažą princą ar princesę. Atsižvelkite į krikštuko amžių: dar nevaikščiojantiems kūdikėliams gražu ilgi tradiciniai krikšto rūbai, jau lakstantiems – trumpesnės skraistės. Vėsesniu oru parinkite tinkamą megztuką ar paltuką. Tai ypač aktualu mergaitėms, nes jų krikštynų drabužėliai atviresni. Berniukus galite papuošti lyg mažus vyrukus. Tam puikiai tiks tokie aksesuarai, kaip kaklaraištis ar varlytė. Derinkite tėčio, krikšto tėčio ir vaikučio stilius. Dažnai mamos ir krikšto mamos renkasi drabužėlius, siuvamus pagal individualų užsakymą. Nebijoke pasikonsultuoti su savo darbą išmanančiais dizaineriais bei rūbų modeluotojais. Kartu sukursite nepakartojamą ir subtilų derinį.

Kokie audiniai naudojami krikšto rūbeliams? Kaip išsirinkti tinkamą audinį?

Neabejotinai prabangiausi - šilkiniai krikšto rūbeliai. Tikriausiai nedaugelis žino, kad šis audinys tinkamas ne tik vasariniams, bet ir žieminiams rūbams. Šilkas savo šiluminėmis savybėmis beveik prilygsta vilnai. Šio audinio grožiui ir prabangai pagyrų negaili net didžiausi mados meistrai. Gydomosios bei antialerginės šio audinio savybės - taip pat ne paskutinėje vietoje. Ko gero vienintelis šilko trūkumas – tai brangus audinys. Tačiau toks rūbas tikrai bus vertas perduoti vaikų vaikams. Kitas, labai tradicinis lietuviškas audinys – linas. Tai vienas seniausių audinių pasaulyje, randamas Egipte 4-5 tūkstančiai metų prieš Kristaus gimimą. Lietuviai nuo seno liną laikė šventu augalu, tikėjo, kad šis turi ypatingų galių kovojant su raganomis, velniais bei kitomis piktosiomis dvasiomis. Taigi ir krikšto rūbeliai iš lino turėtų apsaugoti vaikutį nuo negandų. Jie neabejotinai saugos odelę nuo alergijų, neperkaitins vaikučio. Judrių ir smalsių pabiručių mamoms ne mažiau aktualu ir tai, kad linas lengvai skalbiasi bei yra gan patvarus audinys. Medvilnė – taip pat vienas iš pasirinktinų audinių. Tik reiktų rinktis aukštos kokybės, iš ekologiškos medvilnės pagamintą audinį. Tokia medžiagėlė saugos Jūsų vaikučio odelę, nealergizuos, neleis perkaisti karštą vasaros dieną. Dar vienas pasirinkimas – vilna. Ji puikiai išlaiko šilumą, atstumia drėgmę, leidžia kūnui kvėpuoti. Geriausia – merino vilna ir jos audiniai, kurie gali būti plonyčiai, tačiau šilti. Šiuolaikinės technologijos bei sukauptos žinios apie audinius leidžia išgauti įvairiausius derinius, ne tik įdomiai atrodančius, bet ir pasižyminčius teigiamomis dėvėjimo savybėmis.

Kokie būtų bendri patarimai norint sukurti vientisą vaikučio aprangos stilių?

Ko gero svarbiausias patarimas – neperkrauti. Visi aprangos elementai turi derėti tarpusavyje tačiau ryškių, akį patraukiančių akcentų, papuošimų neturi būti daug. Rinkitės subtilų, klasikinį stilių, ypač jei norite krikšto rūbelį palikti vaikučiui atminimui. Atkreipkite dėmesį į audinių kokybę. Nuo jos taip pat priklauso, kaip „gulės“ rūbelis, ar gerai su juo jausis vaikutis. Jei yra galimybė, rinkitės to paties dizainerio kurtus visus aprangos elementus bei aksesuarus. Gražu, kai suderinami vaikučio ir tėvelių bei krikšto tėvelių rūbai. Galite derinti akcentus, pavyzdžiui, vyrams ir mažajam džentelmenui parinkite vienodus kaklaraiščius, varlytes; merginoms –vienodas dekoratyvias medžiagines gėles. Derinkite spalvas taip, kad jos būtų artimos.

Pabaigai keletas įdomių faktų apie krikšto rūbus:

  • Brangiausias krikšto rūbas – jo kaina 1 320 JAV dolerių. Tai Christian Dior šilkinė krikšto suknutė.
  • Ko gero seniausias vis dar naudojamas krikšto rūbas – britų karališkosios šeimos. Jie krikštyja savo atžalas turėdami tą pačią krikšto skraistę, kurią 1841m pasiuvo karalienės Viktorijos vyriausiai dukrai. Manoma, kad skraistė buvo pasiūta iš to paties šilko bei Honiton nėrinių kaip ir karalienės Viktorijos vestuvinis veliumas.
  • Škotijoje laikomasi tradicijos ceremonijos metu prie krikštynų skraistės pritvirtinti kepinukų iš trapios tešlos. Tikima, kad jei netekėjusi mergina suvalgys tokį sausainuką, ji susapnuos savo būsimą vyrą.
  • Yra įvairių burtų, susijusių su krikštyjamo vaikelio laime bei turtingu gyvenimu ir krikšto rūbais. Štai anglai naktį prieš krikštą migdo vaikelį su krikšto rūbu tikėdami, kad tai atneš jam didelę sėkmę gyvenime ir gerą sveikatą. Lietuvoje tikima, kad jei krikšto mama rengdama vaikelį slapta įdės pinigėlį į krikšto rūbelius, tai šiam lems turtingą gyvenimą.

Už nuotraukas dėkojame www.kriksto-rubai.lt/.

 

Būk pirma pakomentavusi

Norėdama rašyti komentarus turite prisijungti prie Planuokpati sistemos

 

Nuotraukų peržiūra

<  
  >