Krikštynos - ką reikia žinoti joms ruošiantis
Dėmesio! Prisijunkite prie facebook grupės Krikštynų scenarijus, dovanos, žaidimai planuokpati ir kartu su kitomis krikšto mamytėmis diskutuokite apie šventės rengimą . Grupėje gausite ir nemokamas profesionalias planuokpati.lt konsultacijas šventės organizavimo klausimais!
Rekomenduojame Jūsų šventei:
Kodėl žmogui reikia Krikšto?
Ko gero visi esame girdėję pasakojimą apie pirmuosius žmones – Ievą ir Adomą, kaip juos sugundė velnias nepaklusti Dievui ir kaip jie padarė pirmąją arba gimtąją nuodėmę, už kurią buvo išvaryti iš Rojaus. Šia nuodėme bei noru patiems spręsti, kas yra gėris ir blogis pirmieji žmonės nutraukė draugystės ir pasitikėjimo saitus su Dievu. Pagal krikščionių tikėjimą, šį neklusnumą ir polinkį į blogį visi paveldime kartu su žmogiškumu. Jėzus Kristus, mirdamas už mūsų nuodėmes ant kryžiaus, atpirko gimtąją nuodėmę bei suteikė krikšto malonę. Krikšto sakramentu atstatoma tai, kas buvo sugriauta pirmųjų žmonių.
Krikšto simboliai
- Kryžiaus ženklas – krikščioniško identiteto simbolis. Daromas ant vaiko kaktos.
- Pašventintas vanduo - nuplauna gimtąją nuodėmę ir suteikia naują pradžią jau Dievo vaiko gyvenimui. Užpilamas ant vaiko galvos.
- Katechumenų aliejus - primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės atsilaikyti velnio gundymams, bei užgydys nuodėmių žaizdas sieloje. Jis yra tepamas ant vaiko krūtinės.
- Krizmos aliejus – tai išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi Dievui už save ir kitus. Jis – karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais, ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems. Juo yra patepama krikštijamo vaiko kakta.
- Baltas drabužis – tai pakrikštytojo dvasinę būseną atspindintis ženklas. Po Krikšto žmogus yra tyras, šventas, be dėmės. Juo yra apgaubiamas pakrikštytasis.
- Krikšto žvakė - simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį. Žvakė uždegama nuo Velykinės žvakės. Jos šviesa išsklaido tamsą. Žvakė saugoma visą gyvenimą kaip priminimas, jog pakrikštytasis per žemės kelionę kviečiamas puoselėti tikėjimą, vengti nuodėmių tamsos. Ją tėvai įteiks vaikui Pirmosios Komunijos dieną. Ji simbolizuoja naują gyvenimo šviesą, kurią pakrikštytajam dovanoja Viešpats.
Kam teikiamas Krikšto sakramentas?
Pagal bažnyčios patarimus vaikelio Krikšto nereiktų atidėlioti. Kūdikiai paprastai turėtų būti krikštyjami maži, kai tik yra galimybė. Turi bent vienas iš tėvų ar globėjų norėti, kad vaikas būtų pakrikštytas, to bažnyčiai užtenka. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali atidėlioti Krikšto sakramento suteikimą, pavyzdžiui, neranda tinkamų krikšto tėvų, laukia vasaros, laukia, kada vaikelis paaugs, nori, kad vaikelis bent šiek tiek prisimintų šią šventę. Kad ir kokios būtų priežastys, patartina nelaukti ilgiau nei vaikeliui sueis septyni metai.
Jei vaikeliui, kurį norima pakrikštyti, yra septyni metai ir daugiau, tokiu atveju Krikštui bus reikalingas vyskupo leidimas. Pagal bendrą bažnytinę nuostatą, nekrikštytas vaikas, sulaukęs amžiaus, kai rengiamasi Pirmajai Komunijai, kartu su pasirengimu Krikštui rengiasi ir Pirmajai Komunijai. Ceremonija organizuojama paprastai kaip suaugusiojo krikšto apeigos. Iš vyresnių vaikų reikalaujama didesnio pasirengimo krikštui: jie turi mokėti pagrindines maldas, žinoti pagrindines tikėjimo tiesas bei suvokti krikščioniško gyvenimo principus. Pasiruošimas vyksta visus mokslo metus. Dažniausiai pirmo krikšto apeigos atliekamos per Velykas, o vaikas toliau tęsia mokslus ir kartu su grupe priima Pirmąją Komuniją pavasario pabaigoje.
Kas gali krikštyti?
Bažnyčioje arba koplyčioje būna vieta, skirta Krikšto apeigoms atlikti. Ceremoniją gali atlikti vyskupas, kunigas ar diakonas. Dvasininkas vadovauja apeigoms, o dalyvaujantieji aktyviai įsijungia, atsiliepdami į kreipinius ir drauge melsdamiesi. Tokiais atvejais, kai kūdikiui gresia mirties pavojus, pakrikštyti gali kievienas žmogus, net pats nepriėmęs Krikšto sakramento. Užtenka pilant švarų vandenį virš vaikelio galvos sakyti: „Jonai (Marija), aš tave krikštiju: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios”. Jei po tokio krikšto kūdikis pasveiksta, rekia kreiptis į kunigą, kuris užpildytų reikiamus dokumentus, pateptų Krizmos aliejumi, drauge pasimelstų, palaimintų visą šeimą. Paprastai Krikšto sakramentas suteikiamas parapijinėse bažnyčiose. Norint krikštyti neparapijinėje bažnyčioje reikalingas arkivyskupo leidimas ir tai daroma tik išimties tvarka.
Kas gali būti krikšto tėvais?
Pagal Romos katalikų Bažnyčios mokymą (kan. 874) reikalavimai krikštatėviams yra tokie:
§ 1. Kad kam nors būtų leidžiama prisiimti krikštatėvio pareigą, reikia, kad:
1. būtų parinktas paties krikštijamojo ar jo tėvų, ar tų, kurie užima jų vietą, arba, tokių nesant, klebono ar teikėjo; būtų tinkamas ir norėtų atlikti šią pareigą;
2. būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus, nebent diecezinis vyskupas nustatytų kitą amžiaus ribą arba klebonas ar teikėjas manytų, kad dėl pateisinamos priežasties reikia padaryti išimtį;
3. būtų katalikas, sutvirtintas ir jau priėmęs Švenčiausiąjį Eucharistijos Sakramentą, taip pat gyvenantis pagal tikėjimą bei prisiimamą pareigą;
4. nebūtų suvaržytas kokios nors teisėtai paskirtos ar paskelbtos kanoninės bausmės;
5. nebūtų krikštijamojo tėvas ar motina.
§ 2. Pakrikštytajam, priklausančiam nekatalikiškai bažnytinei bendruomenei, leidžiama būti tik krikšto liudininku drauge su krikštatėviu kataliku.
“Gyvenantis pagal tikėjimą” reiškia ir tai, kad jei vyras ir moteris gyvena kaip pora, tačiau nėra susituokę prieš Bažnyčią, jie negali būti krikšto tėvais. Tai, kad krikštyjamo vaikelio tėvai neturi bažnytinės santuokos, nėra kliūtis. Krikšto sakramentui suteikti užtenka vieno krikšto tėvo (arba krikšto motinos), tos pačios lyties du asmenys negali krikštyti. Tradiciškai kviečiami krikštatėvis ir krikštamotė, kurie dvasine prasme atspindi žemiškąją šeimą. Jie nebūtinai turi būti tikra šeima, gali būti ir draugai ar brolis ir sesė, svarbu, kad kartu negyventų kaip nesantuokinė pora. Nėra jokių apribojimų krikšto mama būti besilaukiančiai moteriai. Jei esate kažką girdėjusios, tai tik prietarai, kuriems bažnyčia nepritaria. Būtina, kad krikšto tėvai būtų priėmę krikšto sakramentą, Pirmąją Komuniją bei Sutvirtinimo Sakramentą. Jei vienas iš būsimų krikšto tėvų yra kitos religijos, jis gali dalyvauti ceremonijoje, tačiau bus ne krikštatėviu, o „krikšto liudytoju“. Bent vienas iš dviejų krikšto tėvų privalo būti katalikas. Jei krikštyja vaikelį pora, kurios santuoka nepalaiminta bažnyčioje, „perkrikštyti“ tokio vaiko nereikia, krikštas galioja.
Ką atsinešti krikštynoms?
- Krikšto dieną į bažnyčią atsineškite:
- Vaiko gimimo liudijimą;
- Krikštatėvių asmens dokumentus;
- Krikšto žvakę;
- Baltą Krikšto rūbą.
Dėl krikšto reikia susitarti iš anksto kreipiantis į parapijos kleboną, paprastai ne vėliau kaip prieš mėnesį, bet pasitikslinkite dėl laiko bažnyčioje, kurioje planuojate atlikti ceremoniją. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas. Kai kurios parapijos netgi organizuoja kursus krikštyjamo vaikelio tėvams ir krikštatėviams. Tai nėra privaloma ir daugiau priklauso nuo konkrečios parapijos vidinių nuostatų. Visą Katalikų Bažnyčios katekizmą galite rasti čia, apie krikštą pasiskaityti čia.
Krikšto rūbelis (skraistė) nebūtinai turi būti naujas vaikeliui, nebent planuojate vėliau iš jo siūti Pirmosios Komunijos drabužius. Krikšto žvakė kiekvienam krikštyjamam vaikeliui būtina nauja. Pagal katalikiškąją tradiciją jos šviesa lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais, uždegama, atnaujinant Krikšto pažadus, priimant Pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma sudega prie žmogaus karsto. Jos simbolizmas yra tarsi asmeninio žmogaus ryšio su Dievu atvaizdas.
Krikšto apeigos
Prieš krikštynų ceremoniją tėvai ir krikštatėviai turi užeiti į bažnyčios raštinę, kur bus užpildomi Krikšto dokumentai. Pats sakramentas teikiamas bažnyčioje, tam paruoštoje vietoje. Krikšto liudijimas gali būti išrašomas prieš ceremoniją, o įteikiamas jau po jos, tačiau tai tik suvenyrinis įvykusio Krikšto pažymėjimas, o ne oficialus dokumentas. Vėliau ruošiantis bažnytinei santuokai pakrikštytasis turės kreiptis dėl kito dokumento net jei šis pažymėjimas bus išsaugotas.
Krikštynų ceremonija gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo kunigo, parapijos, krikštyjamo vaikelio amžiaus, tačiau paprastai ji panaši į šią:
"Krikšto apeigos pradedamos persižegnojant. Kunigas klausia tėvų: „Kokį vardą išrinkote šiam kūdikiui?” Pasakomas vaiko vardas. Po to kunigas klausia tėvų, ko jie prašo šiam kūdikiui iš Dievo Bažnyčios. Tėvai atsako: „Krikšto.”
Kunigas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos. Tada vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai. Toliau yra skaitoma Šv. Rašto ištrauka. Paskui visi drauge meldžiasi už krikštijamąjį, atsiliepdami į visuotinės maldos kreipinius: „Prašom Tave, Viešpatie.” Po jos naujakrikštui prašoma šventųjų globos – dabar atsiliepiama į kreipinius: „Melski už mus.”
Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Kunigas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!” Kunigas pakviečia išpažinti mūsų krikščioniškąjį tikėjimą. Į klausimus atsakome: „Tikiu!”
Vandens užpylimas primena krikštijamojo palaidojimą Kristaus mirtyje, iš kurios prisikeliama su Kristumi atnaujintam gyvenimui. Tai gimimas iš vandens ir Dvasios, Dievo kaip Gelbėtojo priėmimas, apsisprendimas gyventi kaip Viešpats moko.
Pakrikštytojo kakta patepama Šventąja Krizma. Tada uždedamas baltas drabužis ir nuo Velykinės žvakės uždegama Krikšto žvakė. Dėkodami Dievui už Krikšto malonę, visi drauge meldžiasi Viešpaties malda (Tėve mūsų). Apeigų pabaigoje yra suteikiamas palaiminimas, visi Krikšto apeigų dalyviai persižegnoja."
(krikštynų ceremonijos aprašymas iš onosbaznycia.lt)
DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI
- Ar gali būti besilaukianti krikšto mama? - taip, nėra jokių apribojimų dėl nėštumo krikšto mamai. Jei jos savijauta gera ir nėštumas lengvas, tikrai gali būti krikšto mama. Šis klausimas dažnai keliamas dėl to, kad mamos/tėveliai yra girdėję prietarų, bet atminkite, kad krikčščioniškas tikėjimas ir krikštas niekaip nesusiję su prietarais.
- Ar gali krikštyti tik viena krikšto mama arba tik krikšto tėtis, o ne pora? - taip, nėra apribojimų dėl krikšto tėvų skaičiaus, gali būti ir vienas krikšto tėvelis ar tik krikšto mamytė. Taip pat gali būti ir kelios krikšto tėvelių poros.
- Ar gali krikšto tėvais būti seneliai? Taip, gali. Krikštatėviais turėtų būti ne jaunesni nei 16 metų, priėmę Sutvirtinimo Sakramentą, gyvenantys santuokoje arba dar nesukūrę šeimos žmonės. Taip pat gali būti vienas krikšto tėtis arba krikšto mama, gali būti ir kelios krikšto tėvų poros. Krikštas suteikiamas ir be krikštatėvių, pavyzdžiui, jei norimi žmonės neatitinka reikalavimų (parinkti krikštatėviai gyvena be bažnytinės santuokos), tokiu atveju šie žmonės bus krikšto liudytojai, o vaikutis krikšto sakramentą vis tiek gaus.
RUOŠIANTIS KRIKŠTYNOMS PERŽVELKITE:
- Kaip paruošti krikštynų kvietimus
- Už ką atsakinga mama, o už ką krikšto mama
- Kaip parašyti krikštynų scenarijų
- Kaip suruošti krikštynų šventę
- šventų vardų sąrašas
