Laiškas dukrai

Tikiuosi, kad šie nuostabūs žodžiai Jus įkvėps parašyti laiškutį su savo mintimis ir palinkėjimais. Nebūtinai tik dukrai, tos pačios gyvenimo tiesos galioja ir sūnui. Išsaugokite tokį laišką ir perduokite savo vaikui, kai jis bus pasiruošęs suprasti į jį suguldytą išmintį...

LAIŠKAS DUKRAI

„Mano širdele, Tu žinai, kaip stipriai Tave myliu, bet turbūt dar nesupranti, kaip man rūpi Tavo gyvenimas, Tavo ateitis.
Daugelis tėvų, besirūpindami savo vaikų laime, pradeda gyventi jų gyvenimą už juos pačius. Tai blogiausia, ką gali padaryti tėvai savo vaikams vedini “gerų norų”. Aš pažadu Tau, kad stengsiuos nedaryti tos klaidos, nenurodinėsiu kaip turi gyventi, kokį pasaulį turi matyti ir kaip jį vertinti. Aš pabandysiu pasidalinti su Tavimi savo patirtimi ir jei paprašysi – patarti. Kartais įspėti....
Tačiau gyventi savo gyvenimą - koks jis bebūtų - turėsi pati.
Žinok, gyvenime mažiau klaidų bus, jei mokėsi save mylėti ir gerbti, kai sau ir kitiems būsi vertybe. Tačiau save mylėti ir netapti egoiste – labai sunku...
Taip jau yra šiam pasaulyje, kad ne viskas, kas lengvai pasiekiama - suteikia malonumą. Ne viskas, kas gražiai spindi, yra tikroji žmogaus verta vertybė.
Tačiau, dukra, gyvenimas neturi tapti bėgimu į įsivaizduojamą tobulybę. Gyvenimą reikia... gyventi. Matyti jo grožį, mokėti džiaugtis paprastais dalykais, surasti tikrąsiais vertybes ir jas išsaugoti, išpuoselėti...
Žinau, kad ateis toks laikas, kai Tu man pasakysi: “Mama aš įsimylėjau!“
Taip, mieloji, tai nuostabus jausmas, galintis pakylėti iki žvaigždžių... Bet tik tada, jei šį jausmą globos abipusė pagarba.
Tačiau net ir šitų, be galo taurių jausmų neužtenka gražiam, prasmingam, atsakingam bendram gyvenimui... Dar turi būti pareiga... abipusė....

Kartą sename žurnale radau gražius žodžius... Dabar skiriu juos Tau:
„Dabar aš mergaitė, rytoj būsiu motina. Gamta man skyrė kilnią misiją – vaikuose atkartoti save ir tą, kurį myliu....
Aš turiu būti išmintinga, griežta ir apdairi, išdidi, neprieinama, aš turiu būti šimtą kartų išmintingesnė už savo vyrą, mano vaikų tėvą, nes žmonių giminės tęsimo, dvasinių žmonijos turtų išsaugojimo ir dauginimo misijoje gamta man skyrė nepalyginamai didesnę atsakomybę, negu jam.“

Sudėtingas žmogus, sudėtingas žmogaus gyvenimas. Tačiau jis visas susideda iš smulkmenų, mažyčių smulkmenų, į kurias nevalia numoti ranka... nes gali jų prisikaupti perdaug....

Galėčiau apie gyvenimą daug papasakoti, tačiau tada šis laiškas taptu visa knyga...

Dukrele, būk stipri, turėk sėkmę, patirki tikrąją meilę, pažinki atsakomybės jausmą, rūpestį, pagarbą, suraski tikrąsias vertybes ir mokėki visa tai išsaugoti.
Būk laiminga!
Tave mylinti mama”

 

Būk pirma pakomentavusi

Norėdama rašyti komentarus turite prisijungti prie Planuokpati sistemos

 

Nuotraukų peržiūra

<  
  >