“Lėlės – tai mano vaistas“ – vidine stiprybe spinduliuojanti Sonata iš „Sonatuko lėlių“

 
“Lėlės – tai mano vaistas“ – vidine stiprybe spinduliuojanti Sonata iš „Sonatuko lėlių“ pav.#3341 “Lėlės – tai mano vaistas“ – vidine stiprybe spinduliuojanti Sonata iš „Sonatuko lėlių“ pav.#3342 “Lėlės – tai mano vaistas“ – vidine stiprybe spinduliuojanti Sonata iš „Sonatuko lėlių“ pav.#3343 “Lėlės – tai mano vaistas“ – vidine stiprybe spinduliuojanti Sonata iš „Sonatuko lėlių“ pav.#3345 “Lėlės – tai mano vaistas“ – vidine stiprybe spinduliuojanti Sonata iš „Sonatuko lėlių“ pav.#3346 “Lėlės – tai mano vaistas“ – vidine stiprybe spinduliuojanti Sonata iš „Sonatuko lėlių“ pav.#3347

Šiandien praveriame paslaptingą, žaismingą, kupiną fantazijos lėlyčių pasaulį. Apie jį ir apie save, pasinėrusią į šį pasaulį, o gal teisingiau būtų sakyti, jame iš naujo atradusią tikėjimą gyvenimo džiaugsmu, mums atvirauja Sonata – “Sonatuko lėlių” įkūrėja ir siela. 

Kaip į Jūsų gyvenimą pasibeldė lėlės? Kas buvo Jūsų, kaip lėlių kūrėjos, mokytojai, įkvėpimo šaltiniai?

Dar prieš 4 metus, kaip ir daugelis iš mūsų, rytais bėgdavau į darbą, vakare skubėdavau namo. Namų buities rūpesčiai, kasdieninė rutina ir apie jokią kūrybą bei rankdarbius net nebuvo minties. Tačiau gyvenimas apsivertė aukštyn kojom vieną dieną, kai netikėtai buvo diagnozuota sunki liga. Tuo momentu viskas slysta iš po kojų ir bandai ieškoti savyje atsakymų, bandai suprasti kodėl tu, kodėl tau. Ir kaip po ilgų gydymo mėnesių lieki tarp keturių namų sienų, niekur skubėti jau nebereikia, bandai kažkaip susivokti ir kažkuo užsiimti. Taip kilo mintis užsiimti dekupažu. Sėdau prie kompiuterio ir prasidėjo ilgi naršymai internete ieškant medžiagos apie dekupažą. Pabandžiau, bet tai pasirodė ne man. Ir vieną dieną internete į mano akiratį pakliuvo siūtos tekstilinės lėlės. Mane jų grožis užbūrė. Va taip jos pas mane ir atkeliavo. Nuo tos minutės jos manęs ir nebepaleidžia iš savo stebuklingojo pasaulio.

Pradžia buvo labai sunki. Pradėjau, kaip sakoma, nuo nulio.Valandų valandos buvo praleistos prie kompiuterio rankiojant kiekvieną smulkiausią detalę. Ir tik dėka savo užsispyrimo ir reiklumo siuvu iki šiol, nors ne kartą atrodė, kad niekam to nereikia ir niekam neįdomu. Įkvepėja buvo Toni Finanger su savo kurtomis lėlytėmis Tildomis. Jos lėlytės – angelai - taip man patiko, kad, atsispausdinusi keletą jos iškarpų, pradėjau siūti. Tilda - tai lėlė, gyvūnas arba žvėrelis, susiūtas pagal norvegų dailininkės TONI FINNANGER dizainą. Pirmas jos žaislas atsirado 1999m, kai Toni buvo 25 metai. Nors neaišku, ką tas žaislas vaizdavo, tačiau tai davė vardą populiariam hobi.

Tilda lėlės žavi savo išvaizda. Kiekvienas, kuris yra susidūręs savo gyvenime su šiomis lėlėmis ir žaislais puikiai žino, kad jie gali papuošti kambarį ar būti puikia ir neįprasta dovana. O viskas tik dėl to, kad Tildą jūs galite padaryti patys ir įdėti dalelę savęs.

Tai kas gi visgi yra tos Tildos? Šios lėlės ir žaislai gali simbolizuoti daugelį personažų. Tai gali būti ir nepakartojami kiškučiai su įvairiaspalviais ir juokingais rūbais, įvairūs vabzdžiai, kurie gali būti apgyvendinti įvairiuose vežimuose, ir katinai su sparnais... Tai gali būti ir angelai, ir velniūkščiai. Jie visi turi keletą bendrų bruožų: tai maži taškeliai akyse ir žaismingas raudonis, švytintis ant skruostų. Ir medžiaga, ir metodas, kaip jas padaryti, visoms Tildoms yra tie patys. Dažniausiai Tilda yra pagaminta iš natūralių medžiagų. Tai linas, drobė, medvilninis bei vilnonis audiniai. Tačiau niekas jums netrukdo naudoti džinso arba šilko. Gyvūnėlius arba lėlę Tildą siūti galima rankiniu būdu arba naudojant siuvimo mašiną - kaip kam yra patogu ir kokius kas turi įgūdžius. Tačiau rankų dygsnys tik dar labiau patvirtina, kad šį konkretų žaislą siūvote patys, o ne pirkote blusų turguje.

Tildos drabužiai dažniausiai sujungiami su kūnu. Dviejų rūšių audiniai susiūvami, lyginami ir iš jų kerpamas Tildos kūnas. Kojos persiuvamos per sąnarius, kad lėlytė galėtų sėdėti.

Tai buvo šiek tiek Tildos istorijos... 

Kokia buvo pirmoji Jūsų pasiūta lėlė? Kam ją siuvote? Gal dar turite ją pati? 

Pirmoji lėlytė ir buvo lėlė Tilda - paplūdymio mergaitė. Man pasirodė, kad ji yra paprastesnė ir kad sugebėsiu ją pasiūti. Tačiau buvo ne taip lengva, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Šiuo metu, žiūrint į ją mano veidu nuslenka plati šypsena. Ji yra pas mano sesę, nes kaip tik, kai ją pasiuvau, artėjo sesers gimtadienis. Jai ją ir padovanojau. Sesė tą lėlytę saugo iki šiol. 

Kaip pasirinkote pavadinimą, kodėl būtent „Sonatuko lėlės“? Kas tai: Jūsų hobi, verslas, savęs išreiškimo būdas, o gal viskas viename Smile?

Kodėl Sonatuko lėlės? Kažkaip taip, ekspromtu, sugalvotas pavadinimas. Mano vardas Sonata, o mano darbai – meškiukai, peliukai, lelytės, drambliukai ir kt. viskas telpa į žodį “lėlės”. O kas tai: ar hobi, ar verslas, ar savęs išreiškimo būdas... Galiu atsakyti tvirtai – tai mano “vaistas”, kuris yra be galo skanus, veiksmingas ir duodantis puikius rezultatus. O dar tai, kad lėlės suteikia džiaugsmo ne tik man, bet ir aplinkiniams - dvigubai džiugu.

Kam siuvate lėles (daugiau vaikams ar suaugusiems)? Ar pastebite tendenciją, kokioms šventėms/progoms dažniausiai jas užsisako?

Siuvu lėles daugiausia vaikams, todėl teko sukurti lėles daugiau tinkamas žaisti. Lėlė Tilda yra daugiau interjerinė, todėl jas daugiau užsisako suaugusios mano klientės puošti savo namams. Lėlytes dažniausiai užsisako žmonės dovanoms. Vasara beveik visi užsakymai būna skirti krikštynoms. Ta proga dovanojami mano kurti angeliukai. Individualių užsakymų dėka gimsta naujos idėjos, nauji kūriniai. Taip gimė varnų porelė, kaip vaikų kambario puošmena, meškučiai – sagės, vaikų gimtadienio šventės svečiams.

Kokios lėlytės populiariausios? Gal jos kažką simbolizuoja, todėl pasirenkamos?

Populiariausios lėlytės – angelai. Jie gali būti įvairiausi: dideli ir maži, pakabinami ir pastatomi. Žmonės juos dovanoja įvairiausioms progoms. Ir man juos siūti ypač malonu, nes tvirtai tikiu, kas gimsta mano rankomis, tai yra dovanota iš aukščiau. Net mano vienos ištikimos klientės vestuvių stalas buvo puoštas mano kurtais angeliukais.

Ar skiriasi vaikams ir suaugusiems siuvamos lėlės? Jei taip, tai kuo (medžiagos, detalės, vienos ko gero kolekcinės, kitos skirtos žaisti)?

Ir vaikams, ir suaugusiems kurtoms lėlėms naudoju tik natūralias medžiagas – linas, 100 proc. medvilnė. Ją siunčiuosi iš užsienio. Lietuvoje kolkas labai menkas pasirinkimas lėlėms skirtų įvairiaspalvių ryškiaspalvių medžiagėlių. Be to, tai turi būti mažų raštų audinukai, nes lelyčių ūgis siekia nuo 10cm iki 60cm. Kai kurias detales – sagutes, juosteles, vilnos garbanėles - atsisiunčių iš Lietuvoje esančių internetinių parduotuvių.

Pasigirkite mums Smile: į kokius pasaulio kampelius, pas kokius žinomus žmones yra iškeliavusių Jūsų lėlyčių?

Mano lėlytėmis jau džiaugiasi klientai Amerikoje, Švedijoje, Norvegijoje, Anglijoje, Airijoje, Australijoje, Italijoje. Galiu pasidžiaugti, kad turiu savo ištikimų gerbėjų, kurios jau įsigijo po 3-4-ą lėlę. Pas kokius žinomus žmones gyvena mano lėlytės – tikrai nežinau. Kadangi tai daugiausiai būna dovana, kur ji nukeliauja, ne visada įsivaizduoju. 

Pabaigai jau tradiciniu tampantis klausimas: gal turite palinkėjimą/patarimą mūsų skaitytojoms?

Kiekvienas gyvenimo suteiktas iššūkis mus tik stiprina. Ir, kaip sakoma, jei Dievas uždaro duris, visada atidaro langą. Man jis jį atvėrė visai netikėtu būdu...

Tad linkiu visiems atrasti save savo mylimoje veikloje. Juk kiekvienas iš mūsų turime užslėptų talentų, o rezultatas priklausys tik nuo pačių mūsų norų.

 

Būk pirma pakomentavusi

Norėdama rašyti komentarus turite prisijungti prie Planuokpati sistemos

 

Nuotraukų peržiūra

<  
  >