Susipažinkime, esu Jurgita – planuokpati.lt įkūrėja
Straipsnį apie save, planuokpati.lt įkūrėją, sugalvojau parašyti dvigubos šventės dieną 
. Šiandien vieneri metukai internetinei svetainei ir lininės (ketvirtosios) mūsų su vyru vestuvių metinės. Prisipažinsiu, kad savęs pristatymą vis atidėliojau... Pasirodo, ne taip jau drąsu apie save papasakoti. Dabar jau žinau, kaip jaučiasi mano klausinėjami įvairūs švenčių specialistai. Bet stipriai tikiuosi, kad Jums, mielos planuotojos, įdomu skaityti šiuos straipsnius bei pažinti įvairias asmenybes. O gal kažką šios istorijos įkvėps įgyvendinti savo ilgai atidėliotą svajonę...
Rekomenduojame Jūsų šventei:
Tad kas slypi po planuokpati.lt plunksna?
Pirmiausia esu mama. Dviejų nuostabių, pasiutusių, be galo mielų, mylimų ir mylinčių berniukų mama. Esu labai laiminga mama . Dirbu labai sunkiai 
. Jei rimtai, niekada negalvojau, kad tai toks sunkus darbas. Net ne darbas, o gyvenimo būdas. Tik dabar suprantu, kiek daug galima šiame darbe išmokti: begalinės kantrybės, atkaklumo, įtikinėjimo meno, planavimo (ir turėjimo ne tik planą A, bet ir B, ir C)... Ko gero didžiausias atradimas, kad ir minutė yra laikas, ir per minutę galima tiek nuveikti! Apie kelių darbų dirbimą vienu metu net nereikia sakyti. Matyt todėl ir „gimė“ ši internetinė svetainė panašiu laiku kaip ir mano antrasis sūnelis: savo pilvuke nešiojau mažiuką, o galvoje svetainės apie švenčių organizavimą puslapį .
Kodėl būtent toks pavadinimas „planuok pati“?
Pavadinimo istorija visai paprasta. Vieną dieną su sese kalbėjome apie viską ir apie nieką, kaip ir visos moterys, kaip ir visos sesės ... Kaip visada bėdavojom viena kitai, kiek daug darbų reikia padaryti, kaip viską susiplanuoti, pasijuokėm, kad vyrai neplanuoja taip, kaip moterys... Pasvajojom, kaip būtų gerai, kad būtų toks internetinis puslapis, skirtas būtent moterims organizuoti šventes, o gal net ir namo statybą. Na o tada juokais sugalvojom pažiūrėti ar yra nepanaudotas puslapio adresas www.planuokpati.lt ir, ką jūs manot, ogi nepanaudotas! Mano vyras pokštaudamas ėmė ir nupirko šį internetinį adresą. Taip jis pragulėjo nejudintas gal metus, kol sugalvojau, kad reikia man kažkokios veiklos šalia pirmojo vaikučio auginimo. Pati jau buvau organizavus ne vieną šventę, taigi, žinojau nuo ko pradėti. Na, o kai puslapį išvydote Jūs, kai pradėjau sulaukti pagyrimo žodžių, kad mano triūsas naudingas, tai įkvėpė toliau kurti ir tobulinti svetainę.
Iš kur semiuosi idėjų kaip toliau vystyti internetinę svetainę?
Pagrindinis idėjų šaltinis – galingasis internetas. Čia tiek daug visko! Ilgai galvojau, kaip tą „viską“ sutalpinti, susisteminti, kad būtų patogu. Galiausiai nusprendžiau, kad man svarbi ne kiekybė, o kokybė. Todėl skelbiu tik tai, kas atrodo naudinga, originalu, išskirtinio. Stengiuosi pateikti idėjas, kurios įkvėptų sukurti būtent Jums tinkantį variantą. Labai tikiuosi, kad ši svetainė nors kiek sutaupo Jūsų laiko, kurio liktų kad ir pasilepinimui vonioje ar gardžių braškių pasmaguriavimui.
Kaip viskam randu laiko?
Pradėdama pristatinėti įvairius su švenčių organizavimu susijusius žmones labai maloniai nustebau, kokios įdomios istorijos, kokios įdomios asmenybės, kiek galima iš kiekvieno pasimokyti. Stiprybės, užsispyrimo, optimizmo, gerumo, saulėto požiūrio į gyvenimą...Ypač smagu matyti mamas, kurios sugeba suderinti mėgiamą darbą ir vaikučių auginimą, nemato jų lyg kliūties. Juk galima į darbo susitikimą atvažiuoti ir su mažyliu! Tegu mato, kaip mama darbuojasi, tegu mokosi . Taigi ir aš vis dar mokausi, kaip suderinti darbą, šeimą, namus, kaip viskam atrasti laiko, kaip nei vieno nenuskriausti, o svarbiausia, kuo mažiau skriausti save. Juk jei laiminga moteris, ji laimingais padarys visus aplinkui save. Ir atvirkščiai, jei ji nelaiminga, pikta, kentės visi aplinkiniai. Tad pirma taisyklė – nors minutė sau, kad gera nuotaika pripildytų širdį. O reikia visai nedaug. Stabtelt ir pasigrožėt žaliuojančia gamta, pasikvėpint mėgstamais kvėpalais, suvalgyti gardžią braškę, jei buvo sunki diena, išsivirt karšto šokolado ... Pasižiūrėti į besišypsantį per sapnus mažylio veidą . Man ko gero tai pats gražiausias vaizdas, ypač dėl to, kad tada namuose tylu . Kiekvienai sava mažytė laimė, bet ji BŪTINA! Tada atsiranda laiko ir kitiems darbams, o ne pykčiui ir graužimuisi. Dar viena taisyklė arba pamoka, kurią išmokau būdama mama – daryti viską PAKANKAMAI gerai. O tai skiriasi nuo „tobulai“! Na, šiuo klausimu būtų galima parašyti atskirą straipsnį, o kadangi mano tikroji specialybė, kurios, prisipažinsiu, kad nuo studijų laikų nei karto neteko dirbti, psichologė, jis gautųsi ilgas 
. Bet čia mes organizuojame šventes, tad grįžkime prie jų .
Geriausia šventė – kokia ji?
Šį ar panašų klausimą užduodu daugeliui mano kalbintų specialistų. Na o pati net susimąsčiau, kaip atsakyčiau. Priklauso nuo to, kam šventė organizuojama. Pavyzdžiui, aš pati nešvenčiu savo gimtadienių. Tą dieną stengiuosi kur nors pabėgti. Ne todėl, kad „bijau“ daugėjančių metų . Tiesiog man tobulas gimtadienis – tik su artimiausiu žmogum – vyru, gal vaikais. Jis turi būti ramus, kad galėčiau atsipalaiduoti, sustoti ir tiesiog stebėti gyvenimą, mėgautis juo. Tobulos vestuvės ... Maniškės buvo tokios! Ne dėl suknelės, ne dėl skanių valgių ar puikaus šventės vedėjo. Žinoma, tai duoda gerą foną, bet svarbiausia – susirinkusieji žmonės. Kvietėm visus dėdes ir tetas, ir jų vaikus, net jei nematėm jų beveik metus, bet kvietėm. Ir buvom viena didelė, LABAI DIDELĖ šeima. Būtent šį jausmą ir prisimenu . Ir savo vestuvių valsą, kai kažkaip stebuklingai visame tame šurmulyje likome tik mes su vyru, o visa kita nutolo ir liko jaukiu fonu... Kitos šventės – krikštynos, gimtadieniai, Nauji metai... Vėlgi svarbiausi jose žmonės ir artumo jausmas, ta stebuklinga atmosfera, kai jauti, kad visi vienas kitam linkime tik paties geriausio. Bet kad tai pasiektum reikia daug planuoti . Prisipažinsiu, kad aš stengiuosi tikrai preciziškai viską apgalvoti, o švenčiant su vaikais turėti planą A ir B, ir dėl visa ko C. Juk jie – tokie nenuspėjami nenuoramos!
Paskutinis – tradicinis klausimas: palinkėjimas ar patarimas skaitytojoms:
Linkiu daugiau šypsotis, dažniau apkabinti brangius žmones, pabučiuoti, pasakyti, kad myli...Džiaugtis mažais dalykais, nes juk iš jų susideda gyvenimas. Kurti. Tikiu, kad moters esybės kertinis elementas yra kūryba. Mes gyvename tam, kad kurtume, augintume, puoselėtume, rūpintumėmės...Nuo moters tiek daug priklauso, ji turi tiek daug galios! Linkiu patikėti, kad kiekviena iš mūsų ją turime. Patikėti savimi. Kai bus sunku, o sunku tikrai bus, nes juk toks gyvenimas – banguotas, prisiminti „bandyk, mokinkis ir vėl bandyk“. Kai bus pikta – dainuoti. Kai nežinosite, ką daryti, pažiūrėti į kitas moteris, perskaityti bent vieną sėkmės istoriją. Už šios istorijos slypi moteris, labai panaši į kiekvieną iš mūsų .
