Žodžiai tėveliui

Tėveli,

Rodos neseniai stipriai spaudėt mažutę mano rankutę vyriškam savo delne, saugojot, kad tik nepargriūčiau ar nepaklysčiau margaspalvių pievų platybėse. Rodos tik vakar matėt mane su moksleiviška kuprine, džiaugėtės, kad sėkmingai kopiu mokyklinių metų laipteliais. O kai atėjo laikas pasiimti brandos atestatą, lyg ir nustebote: "Mano .... (vaiko vardas) užaugo?". Gal daugiau dėjote į mane vilčių ir ne visas jas pateisinau. Atleiskite, tėveli, kad aš nemėgau pamokslavimų, atsikalbinėjau, tačiau širdyje dažniausiai pritardavau Jums. Atmenu, kai pirmą kartą pas mus apsilankė mano išrinktoji (išrinktasis). Jūs visą laiką tėviškai šypsojotės, neleidote jai (jam) pasijusti tik svečiu šioje šeimoje. Ačiū Jums už tai. Dabar mes būsime abu Jūsų vaikai.

Dėkoju, tėveli, kad užauginote, dėkoju už rūpestį, už šilumą, meilę, vaikystės pasakas, kurių niekada nepritrūkdavote. Niekada nesugebėsiu atsimokėti už visa tai, už tiek daug, kiek davėte man, bet leiskite bet tūkstantąją dalį dėkingumo išreikšti šia simboline dovana.

 

Būk pirma pakomentavusi

Norėdama rašyti komentarus turite prisijungti prie Planuokpati sistemos

 

Nuotraukų peržiūra

<  
  >