Iš vaikelio dienoraščio
Šis tekstas puikiai tiks krikštynų laikraštukui Krikštukui. Jį galima paskaityti ir šventės metu:
Vaikelio monologas
Rekomenduojame Jūsų šventei:
"Kas per kvaila liaudis aplink mane gyvena?! Jau 20 dienų negalim susikalbėti. Štai vakar, pavyzdžiui... Apsisiusiojau – visa nugara šlapia. Naktį rėkiu jiems, kad man nekomfortiška taip gulėti, o jie... Taip manęs nemyli, kad apsidirbusiai vietoj sauso pamperso po užpakaliuku, čiulptuką burnon kiša. Nuo jo sausiau juk nepasidaro... Suprantama, aš jį išspjoviau. Aiškinu jiems toliau apie šlapias kelnes. Nesupranta... APSISIUSIOJAU AŠ!!! – rėkiu jiems, jokio rezultato. Beje, o ar tikrai aš mergytė? Pasijudinau pamperse. Ufff, palengvėjo. Moteriškė. Tikra. O čia kas per veidas apsimiegojęs išlindo? Koks, po galais, „valgyt ji nori“??? Šlapia man! Gal tyliai kalbu? Reikia pamėginti garsiau... Na, štai – jau du apsimiegoję veidai. Bando suprasti. Ne, jie tikrai – arba arabai, arba mongolai. Kas čia per uti-tiuti? Lietuviškai jiems aiškinu – pampersą pakeiskit ... Ne, nu tu tik pažvelk – vėl čiulptuką įkišo... Blin, užaugsiu – pakaišios jie man... Opa, viena protinga atsirado. Sako, pampersą reikia pačiupinėti. Tai čiupinėk gi greičiau – akys ant kaktos išsivers... Aha, aš buvau teisi, išsivertė. Ėėėėėėėė... pala pala, tu ką, nurenginėsi mane dabar? O pampersų keitimo technologijos nenurengus dar nesugalvojo? Tiek to, bala jūsų nematė, nuoginkit. Brrr... Vėsoka. Aprenkit greičiau. Ei, klounai, ką ten apžiūrinėjat? A? Grožitės? Na gerai, grožėkitės. Visgi šiltas pampersas – geras daiktas. Ko tai valgyt užsimaniau. Valgyt noriu!!! Blin, atsiuntė man Dievas šituos stabdžius... Koks, po perkūnais, „vėl apsidirbo“??? Kuo sysioti??? Kartoju skiemenimis ir dar garsiau – nė-ra kuo!!! Stop, stop, kuriems galams pampersą nuiminėji, aš gi ką tik apšilau tiktai. Ko nustebus tokia? Tuščia ten? Taigi, taigi... O valgyt kaip norisi, vajetau... O! Vėl ta protinga sako – gal pamaitinti ją? Šaunuolė. Tikrai protinga. Skiriu ją vyresniąja. Girdžiu, ta, kuri protinga, tam, kuris kvailas, sako – tą padaryk, aną, šitą... Taip, viskas gerai, nesuklydau dėl jos. Ji čia svarbiausia. Čept čept... mmmmmmmm... skanumėlis... Kažko tai miegas apėmė... Nusnaust gal, ar ką? Čiulptuką duok. Kam sakau – čiulptukas, kad man būtų!!! Čiulptuką, čiulptuką! O! Negi tas kvailesnis jau suprato? Vystosi liaudis ir tai džiugina. Rytoj atsikelsiu – toliau auklėsiu. Hrrrrr............"
