Piršlio testamentas
Šis tradicinis piršlio testamentas naudojamas prieš kariant piršlį (jei ieškote šiuolaikinio originalaus piršlio testamento, jį rasite čia):
Rekomenduojame Jūsų šventei:
I variantas
Piršlio Testamentas
Kadangi apženijau čia tik vieną porą, didžiai kaltas nesu. Gaila, kad šiame kaime dar daug dailių netekėjusių mergelių lieka. Po savo mirties joms pasilinksminti linksmakotį savo palieku.
Liežuvį, per kurį man budeliai paskelbė mirtį, kaimo pletkininkėms prašau paskirti, kad daugiau pletkavotų ir mane geru žodeliu minavotų.
Iš pilvo būgną padarykit, kad šonkauliais mano mušant jis skleistų didelius garsus ir visiems bernams primintų mano kėslus apvesdint juos visus.
Porą oktavų dantų savo muzikantams palieku, kad vietoj klavišų pakeist galėtų.
Iš ausų lokatorius padirbkite, kad gundančius mergų garsus gaudytų ir bernams koordinates nurodytų.
Iš tų šerių, kur ant plikės styro, padirbinkite šepetį marčiai, kad greičiau susitvarkytų mūsų prišiukšlintą gryčią. Ir jaukioj aplinkoj karštai mylėtų savo vyrą.
Kaliošus gumos fabrikui perduokit, kad į sargius perdirbtų. Tas dalykas gal padės, kad jaunimas AIDS nesirgtų.
Drabužius prie bažnyčios sėdintiems ubagams palieku, kad už mano gerą dūšią maldą sukalbėtų.
Šis testamentas įsigalioja iškart po mirties mano, ir prašau esant visiems liudininkams viską išdalinti pagal mano valią.
Didžiai gailiuosi tik vieną porą supiršęs. Pasižadu ir po mirties, kad ir velniu pavirtęs, pabėgęs iš ano svieto savo darbo neapleisti, netekėjusių mergelių nenuvilti.
Piršlys
II variantas
Aš, neteisingai apkaltintas ir žiauriai mirčiai pasmerktas, piršlių giminės atstovas visu iškilmingumu čia susirinkusiems pareiškiu.
Siekdamas, kad po mano mirties, besidalijant gausų turtą, nekiltų vaidai, ar net pilietinis karas, noriu savo gėrybes kuo teisingiausiai šiuo testamentu paskirstyti. Todėl prieš tai atsakykite į klausimą:
Ar aš kam nors esu ką nors skolingas?
(paprastai žmonės sako, kad ne arba tyli).
Todėl pareiškiu šiuo pasisakymu, kad šiandien mano TESTAMENTO NEBUS. (patyli kelias minutes) Kodėl? Atsakau:
1.Aš nesiruošiu mirti. Ir manęs šiandien niekas nepakars. Esu pats šauniausias piršlys, gražus jaunas vyras, tvirto sudėjimo. Ir iš liemens ir iš stuomens. Žodžiu, esu toks vienintelis homo sapiens, todėl unikumus pagal galiojančius Lietuvos įstatymus reikia griežtai saugoti ir gerbti. Jų negalima sunaikinti, sugadinti ir t.t. Kitaip būsite kaltinami už unikalaus daikto pagrobimą ar išniekinimą. Taigi jei tik paliesite mane pirštu, tai jūs būsite baudžiami. Pagalvokite, ar norite rizikuoti savo laisve ir patekti į kalėjimą už padarytą tyčinę žmogžudystę?
2.Antras punktas taip pat labai svarbus. Kaip galima tikėtis testamento, jei aš gyvas ir manęs pakarti negalite, nes PAGAL LIETUVOS ĮSTATYMUS LIETUVOJE PANAIKINTA MIRTIES BAUSMĖ. Taigi, gerbiamieji ponai ir ponios, laikydamiesi Lietuvos įstatymų, jūs negalite manęs nuteisti mirties bausme ir dar kartą pabrėžiu, KAD TESTAMENTO NEBUS DAR IR TODĖL, KAD
3. Kelnės man pačiam dar bus reikalingos, kai kas užklups mudu su žmona ramiai besišnekučiuojančius.
Marškiniai man pravers, kai žmona užsimanys pasišildyti viena namuose, o mane paliks lauke.
Batai man bus reikalingi, kai nieko nežadindamas galėčiau greičiau užbėgti pas žmoną iš po naktinių gastrolių.
Kepurė reikalinga, kad kartais sušvelnintų žmonos smūgius per galvą.
O tai, kas yra tarp kojų, reikalinga ir man pačiam. Juk mudu su svočia dar tokie jauni esame.
Tad visi daiktai man reikalingi, tai ir neturiu ko palikti ir Jums, gerbiami svečiai ir jaunieji, nieko nepalieku ir laukiu tolesnio Jūsų žingsnio.
Nuolankai jūsų - piršlys.
III variantas
(Piršlys gali būti apsirengęs juokingai, pvz., gėlėti iki kelių šortai. Skaito testamentą, kuris yra surašytas ant ilgo popieriaus, susukto panašiai kaip tapetai.)
Čia ne jums ir ne tau (rodo į budelius)
Jeigu jau mano gyvenimas kabo ant plauko ir mane jauną, gražų mirti pasmerkėte, tai leiskite bent jau testamentą perskaityti ir tinkamai savo turtą paskirstyti.
Esu dar jaunas, nepatyręs, nei vienai mergai kailio nenudyręs, o ant galo mirtį baisią apturėsiu. Už ką gi mane skandinsite, žmonės mielieji? Argi nepadariau malonės? Žiūrėkit, pora kaip du balandėliai, abudu kartu gulė, abudu kartu kėlė. Pats mačiau.
Žiūrėkit kaip šviečia jaunosios skaistus veidelis.
Žiūrėkit, kaip iš po nakties jaunikiui greit ūsai želia.
Tai vaisius mano gero darbo.
Bet jei jau lemta mane nuskandinti, tai leiskite nors daiktus savus paskirti.
Dvi pypkes, beržines, skiriu būsimiems vaikučiams, vietoj žindukų.
Avino kapšą, pilną tabokos, skiriu pabroliams, kuriems dar ūsai neželia.
O vieną daiktą, vardu neminėtą, skiriu pamergėlėms, našlėms, tegul jis joms per amžius ūpą kelią.
Tiem, kas beplaukiai, palieku plaukus bagotus, ten kur praplikę, kad gražiai apklotų.
Nosį brangiausią palieku gaisrinės komandai, tegul vietoj sirenos išbando.
Prašau garbingai mane palaidoti, dešromis, paltimis apkloti, puslitrį retkarčiais pakeisti, alaus bačką atvolioti.
Bet prieš prigirdant, dar pagalvokit, be piršlio svietas pasibaigs, žinokit.
Bet jei jau skandinsite, tai greičiau skandinkite.
Sudie, jaunieji, sudie sveteliai, sudie mano brangiausia žmonele, sudie pasauli toks neteisingas.
Gerai gyvenkite, naktį netingėkite, bent vienam mano vardą įdėkite.
Palieku pasaulį, baisiai baisiai šventą, tam ir surašytas mano testamentas.
(Jaunoji atneša lininį rankšluostį ir išgelbėja piršlį)
Vieną iš testamento variantų galite atsispausdinti čia.
Jei nei vienas iš šių variantų netiko, paskaitykite šiuolaikinį piršlio testamentą.
