Gyvenk

Gyvenk.
Šiandien, o ne tuomet, kai bus ištaisytos visos klaidos, tvarkingai surikiuotos knygos, nuvalytos nuo gėlių lapelių dulkės, į lentynas suguldyti švarūs skalbiniai...

Sustok.
Gal tik tam, kad išgertum puodelį arbatos ar parašytum laišką (sau?). Ramiai. Be kas minutę tikrinamos elektroninio pašto dėžutės ir iš rankų nepaleidžiamo telefono.

Būk.
Juk nė nežinai, ar būsi po metų. Ar rytoj. Nieko nežinai. Gal nebus tavo mamos. Tėčio. Vaiko. Mylimojo. Brolio. Draugės. Tavęs. Manęs...

Gyvenk.
Be atidėliojimų. „Kai..." niekuomet nesibaigs. Juk nesibaigė iki šiol! Kodėl rytoj turėtų būti kitaip?

Pati.
Uždarai save į amžiną voverės ratą be išėjimo. Išleisk save. Gana bėgti. Sustok.

Nelauk.
Kol netektis ar sukrėtimas sudaužys stropiai saugomą įprastą paveikslą. Tau to reikia? Man to reikia?

Spausk.
Stop mygtuką. Pati.

Einam?
Gerti arbatos. Tu ir aš.

Žiūrėsim.
Į akis. Ne į telefonų ekranus. Nesvarbu: kalbėsim, tylėsim... Drauge. Ne su išmaniaisiais. Su greta esančiais.

Tyla?
Ji tarp mūsų gyva. Kai mes gyvi ir tikri. Kai čia, ne ten, ne kažkada.

Dabar.
Mūsų laikas. Tavo laikas. Mano laikas. Arbatai. Knygai. Maldai. Atvirukui. Žodžiams. Juokui. Gyvenimui!

Susitinkam?

/Lo Rytė/