Išlydėjimas išbandant jaunąjį su lūpdažių antspaudais
Piršlys:
Laba diena, atvedžiau štai vieną jaunikaitį, kuris …..(jaunojo vardas) vadinasi. Ne koks senas bernas, o pačiame jėgų žydėjime. Ženytis sugalvojo. Sako, kad mergelių čia dailių esama. Vieną į žmonas turi išsirinkęs.
Rekomenduojame Jūsų šventei:
Svočia:
Oi, mergelių turim daug: aukštos, žemos, jaunos ir su patirtim. Visos gražios, visos mielos, visos vyrų laukia. Na bet kad įrodytumėte, jog jūsų ketinimai rimti, parodykit aukso žiedelius.
Parodomi vestuviniai žiedai.
Svočia:
Matau, jūsų ketinimai rimti. Tačiau ….. (jaunojo vardas) tavo ilgas ir duobėtas išbandymų kelias dar tik prasideda. Tu mus turi įtikinti, kad esi vertas vienos iš mergelių rankos ir širdies. Turim paruošusios tau klausimų. Atsakymus išrink pats:
Ar pasiruošęs medaus mėnesį praleisti su nuotaka, neišeidamas iš namų?
Ar dovanosi žmonai brangių dovanų?
Ar nešiosi savo žmoną ant rankų?
(piršlys gali pakomentuoti „ Teisingai, nešiok žmoną ant rankų, ant sprando ji pati užlips“)
Ar mylėsi savo žmoną?
Piršlys:
Na, manau, kad įsitikinot visos, kad jaunasis sumanus ir dosnus?
Svočia:
Kad dosnus ir sumanus tai matom, bet kuri tavo išrinktoji, dar nežinom. Štai tau bučinių puokštė iš kurios atpažink ir išsirink savo išrinktąją.
Duodami lapeliai su merginų lūpų dažais.Galima šiek tiek padėti pasirinkti nuotakos lūpų antspaudą.
Svočia:
…… (jaunojo vardas), šios lūpos yra mūsų ….. (nuotakos vardas), gražiausios, balčiausios mergelės iš visų čia susirinkusių. Ar ji ir yra ta išrinktoji?
Visi susirenka kambaryje, kur bus vaišės prieš išvykstant.
Svočia:
Mieli tėveliai, giminės ir svečiai. Štai prieš mus du jauni įsimylėję žmonės, nutarę savo likimus sujungti į vieną, ir savo liudininkais pasirinko mus – ….. (liudininkų vardai).
Svočia įsega gėlę piršliui, piršlys paduoda puokštę.
Piršlys:
….. (jaunojo vardas), matau suskynei pačių gražiausių gėlių puokštę ir kad ji nepradėtų vysti, atiduok savo išrinktajai ir pakviesk į bendro gyvenimo kelią. …… (jaunosios vardas), įsek gėlytę į mylimojo švarką prie širdies.
Jaunasis paduoda gėles, jaunoji įsega gėlytę į kairę švarko pusę.
Svočia:
Jaunosios …. (nuotakos vardas) paprašysim mūsų piršliui užrišti juostą, kad visi žinotų kas čia svarbiausias.
Užrišama juosta, mazgas po dešine ranka.
Svočia:
Na, o dabar susipažinsime su mūsų pulku.
Pristatomos poros.
Piršlys:
Pabroliukų paprašysiu pripildyti šampano taures...
Geriamas šampanas.
Piršlys:
Poros suporuotos, bet važiuojant tuokti jaunųjų, reikia, kad visi matytų, jog važiuoja jaunavedžiai su savo palyda. Nagi, eime puošti automobilių.
SUGRĮŽUS IŠ LAUKO
Svočia:
Mūsų protėviai padovanojo mums gražią tradiciją: vestuvių dieną jaunosios galvą puošti žaliomis rūtomis, simbolizuojančiomis jaunystę ir tyrumą. Jaunosios mama lai papuošia dukros galvą rūtų vainikėliu.
Mama įsega rūtų vainikėlį į kairę pusę.
Svočia:
Ši diena yra ypatinga, nes ji prasidėjo prasmingai. Sakoma, kad gyvenimą reikia nugyventi taip, kad ateinančios kartos mus minėtų tik geruoju žodžiu, kad jame mes paliktume pėdsakus. Nesvarbu, ar tai bus pastatytas namas, pasodintas medis ar pasakytas geras žodis. Svarbu, kad tie pėdsakai nebūtų greitai ištrinami. Jūs tėveliai, užauginote vaikus. O tai pats ryškiausias pėdsakas, kurį mes galime palikti žemėje.
Piršlys:
Jaunieji, žinokit, kad nėra kelio į laimę, pats kelias yra laimė, kuri augs su kiekvienu akmenuku kelyje, ir tvirtės su kiekviena duobute. Jūs, mieli tėveliai, šiandien išleidžiate savo vaikus,į tą patį gyvenimo kelią, į kurį prieš gerą laiko tarpą išėjote ir patys. Ir galbūt sudrėks jūsų akys sutinkant jaunąją porą su duona ir druska, vien dėl to, kad gerai žinote nueito kelio skonį ir kainą. Tėveliai, palaiminkite jaunuosius, žengiančius naujo gyvenimo link.
Tėvai laimina jaunuosius.
Svočia:
Na o dabar metas visiems mums į kelią.
