Žodžiai tėvams apie vaikystę
Ir vieną dieną jie suaugs. Pakampėse nesimėtys kreidelės ir flomasterių kamšteliai, svetainės spintos durelės nebus nusėtos pirštų antspaudais, jokių gėlių ir širdelių ant aprasojusio virtuvės lango, jokių dantų pastos pėdsakų ant vonios veidrodžio, jokių muilo gabaliukų, sugrūstų į kriauklės skylę, jokių graužtukų už sofos, jokių akmenukų jūsų kišenėse, jokių trupinių jūsų lovoj, o visi iki vieno suslapstyti saldainiai bus savo vietose.
Rekomenduojame Jūsų šventei:
Ateis tokia diena, kai galėsite perskaityti ištisą knygos skyrių ir niekas nei kartelio jūsų nepertrauks prašymu prisukti lėlei koją, užrišti batų raištelius arba paduoti flomasterius nuo viršutinės lentynos. Visi jūsų parkeriai ir pieštukai bus savo vietose, o atsidarę šaldytuvą lėkštutėj su pyrago likučiais nepamatysite vos nago juodymo didumo trupinėlio, palikto vien tam, kad nereikėtų plauti lėkštutės. Vieną dieną galėsite ramiai praeiti pro žaidimų automatus neieškodami kišenėse smulkių, o prekybos centre galėsite dirbtinai neskubinti žingsnio, praeidami pro žaislų ir saldainių skyrius, galėsite pirkti bet kokius sūrelius, traškučius ar dribsnius nesukdami galvos, kokios jie formos, spalvos ir kokius prizus juose galima rasti.
Ateis diena, kai prisipjaustysite į salotas kiek norėsite svogūnų ir niekas nesakys „Fe!, o Greta sekmadieniais valgo hotdogus“. Galėsite sau ramiai vakarieniauti prie žvakių šviesos ir niekas nebandys paskrudinti žvakės liepsnoje pupelės arba morkos gabaliuko, kad būtų skaniau ir niekas jums neprimins penkis kartus per vakarą, kad leistumėte užpūsti žvakę, kai viskas pasibaigs. Ateis diena, kai jums nereiks maldauti leisti ramiai pašnekėti telefonu, galėsit šnekėtis visiškoj tyloj: jokių šokių, jokių spygavimų, jokios pantomimos, jokio zyzimo – tyla.
Vieną dieną ištiesinsit savo miegamojo lovatiesę, švarią, glotnią, be jokių šokolado ar sulčių dėmių, padėsite televizoriaus pultą šalia televizoriaus, tvarkingai sudėliosite drabužius lentynose ir jums nereiks sakyti: aš norėčiau, kad viskas taip ir liktų. Nes viskas būtent taip ir liks. Niekas nenurankios riešutų nuo torto, kurį ką tik iškepėte rytdienos svečiams, o jo šonai nebus apgramdyti, o paskui dar pastebimiau aplyginti pirštais. Ateis diena, kai galėsite valandų valandas mirkti kvapnioje vonioje ir niekas nevarys iš proto belsdamas į duris ir klausinėdamas: mamyte, ar tu jau greitai? Jokių šlapių bučinių purvinom lūpom, jokių apkabinimų taukuotom rankom, jokio kikenimo tamsoj, prisiglaudimų šlapiais skruostais vidurnaktį susapnavus košmarą, jokių kvailų klausimų ir akivaizdžiai melagingų atsakymų, jokių absurdiškų pasiteisinimų, jokių kaprizų, ožių ir prašymų iš fantastikos sferos. Vieną dieną jie suaugs ir jūsų gyvenimas pasikeis. Jūsų namai bus ramūs, švarūs, tvarkingi, bet tušti ir vieniši, tada prisiminsite ir ilgėsitės praėjusių dienų ir to elgesio…
Džiaukitės ir branginkite kiekvieną akimirką su savo vaikučiais.
