Tavo mama

Tavo mama yra visada šalia. Nesvarbu koks bebūtų atstumas, kokios erdvės jus skirtų.
Ji yra lapų šlamesyje, kai tu eini medžių alėja.
Ji yra vaikystės maisto kvape, kuris lyg mostelėjus burtų lazdele, sugrąžina mielus prisiminimus.
Ji yra pievų gėlėse, kurias nuskini, žiedeliuose, kuriuos kažkada jai nešei mažulytėj rankutėj.
Ji yra visose gyvenimo spalvose.
Ji tai vėsi ranka ant tavo kaktos, kai jautiesi prastai.
Ji - šiluma, tarsi ta, kurią iškvepi šaltą žiemos dieną.
Ji yra lietaus lašų muzikoje, kuri migdančiai skamba prieš sapnui ateinant.
Ji - vaivorykštės spalvose.
Arba Kalėdų ryto stebukle.
Ji yra ta vieta, iš kurios atėjai. Tavo pirmieji namai ir tavo žemėlapis, kuriuo seki žengdamas naują gyvenimo žingsnį.
Ji - tavo pirma meilė, tavo pirma draugė, net tavo pirmasis priešas...Bet niekas, visiškai niekas pasaulyje nepajėgs jūsų išskirt.
Nes ji - tai dalelė tavęs, kaip ir tu esi dalis mylinčios jos širdies...