Gyvenimas - tai veidrodis

Gyvenimas - tai veidrodis ir visa, ką matau jame matau save. Geras jausmas patirti save kaip gėlę, paukštį ar medį.
Lengva jaustis gėle, kai kažkas tavyje mato gėlę... Gal šiek tiek sunkiau, kai žiema, kai lyg ir niekas nepastebi...
Lengva jaustis paukščiu, kai meilė kelia aukštyn. Kai, rodos einu žeme,o plaukai liečia debesis.
Žmogus tarp dangaus ir žemės - kaip tobula!! Galiu pasirinkti, ar jausti sparnus, ar pėdas įminti žemėje...
Kai sutinku žmogų, renkuosi - matyti, girdėti ar jausti. Kartais tai labai malonu, kartais skauda... Būna visaip. Ir tai kinta.