Meilė išlieka įsimylėjimui pasibaigus
Kai įsimyli, išgyveni laikiną išprotėjimą. Tas jausmas prasiveržia tarsi žemės drebėjimas, o tada nurimsta. O kai nurimsta, turi priimti sprendimą. Turi suprasti ar tavo ir kito žmogaus, tarsi dviejų medžių, šaknys taip susipynė, kad būtų kvailystė dabar šiuos du augalus atidalint. Tai ir yra meilė. Meilė tai ne jausmas, užgniaužiantis kvapą, tai ir ne jaudulys, tai ne aistra, ne troškimas poruotis kasdien, tai ne gulėjimas naktį atmerktomis akimis įsivaizduojant, kad mylimasis bučiuoja tave... Tai tebus įsimylėjimas, kurį bet kuris iš mūsų gali įtikėti pajutę. Meilė yra tai, kas išlieka po to, kai įsimylėjimas baigias...
