Vedybų sutartis - ką reikia žinoti prieš vestuves?

Su šia informacija būtina susipažinti visoms nuotakoms, nesvarbu, ar svarstote apie priešvedybinę sutartį, ar ne, ar esate įsitikinusi, jog su savo mylimuoju gyvensite ilgai ir laimingai, ar esate iš tų, kurios apgalvoja variantus A, B, C ir t.t. Visada yra naudingiau žinoti iš anksto, nei nežinoti. Tad trumpai apie vedybinį gyvenimą ir turto klausimus santuokoje.

Rekomenduojame Jūsų šventei:

Šeimos židinys - Žiedas delnuose

89 Eur

Vestuvių palinkėjimų knyga Orchidėjų žiedai

43 Eur

Medinis vokelis pinigams įteikti

18 Eur

Širdelė padėkos dovanėlė svečiams

1.5 Eur

Magnetukai svečiams padėka

1.5 Eur

Norint sudaryti vedybinę sutartį (jos yra dvejopos – ikivedybinė ir povedybinė), reikia kreiptis pas notarą. Jums pateiks standartinę vedybų sutartį. Ją turint rekomenduojama konsultuotis su teisininku, geriau asmeniškai, kad patartų konkrečiu atveju ir padėtų sudaryti kiek įmanoma jums naudingą sutartį.

Lietuvoje vedybine sutartimi sprendžiami tik turtiniai klausimai. Užsienyje galima į sutartį įtraukti ir moralinius aspektus.

Vedybinės sutarties pagalba galima pakeisti bendrą taisyklę, kuri galioja nesudarius sutarties, kai visas turtas, įgytas iki santuokos, yra priklausantis kiekvienam sutuoktiniui atskirai, o visas turtas, įgytas santuokos metu, su keliomis išimtimis, yra bendras. Tos išimtys tokios: dovanotas turtas, paveldėtas turtas, tikslinės išmokos, paramos, asmeninio naudojimo daiktai, susiję su profesija asmeninio naudojimo daiktai, intelektinės teisės, pramoninės teisės. Pvz. knygos išleidimo atveju intelektinė nuosavybės teisė lieka asmeninė, o pinigai, gauti pardavus knygas, jau bendri.

Situacija: Paveldėjai namą santuokos metu. Jis yra tavo asmeninė nuosavybė. Tu sugalvoji jį parduoti ir pirkti pvz. kitą butą. Tu gali nueiti pas notarą ir išreikšti valią, kad už savo asmeninius pinigus, gautus pardavus paveldėtą namą, pirksi butą, kuris bus tavo asmeninis turtas. Po to ir jį galima parduoti ir vis išreiškiant aiškiai valią pas notarą išlaikyti savo asmeninę nuosavybę.

Skyrybų atveju labai svarbu žinoti, kad fizinis darbas vertinamas kaip apmokestinamas dalykas. Už darbą, pvz. namo remontavimą, jei pateikiami įrodymai, skyrybų atveju gaunama kompensacija. Pats fizinis turtas dalijamas pusiau bet kokiu atveju. Išimtis būtų nebent tada, jei iš bakūžės savomis rankomis padaromas labai geros vertės namas, tada galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Jei nepasirašoma vedybų sutartis, visi šie objektai yra bendra jungtinė nuosavybė: namas, butas, mašina, pinigai, 2-os ir 3-ios pakopos pensija (jei skyrybų atveju pareikalaujama kompensacija, gali tekti sumokėti pusę pensijų fonduose santuokos metu sukauptų pinigų), gyvybės draudimas, vertybiniai popieriai, kripto valiutos, pinigai, esantys užsienio bankuose esančiose sąskaitose ir t.t. Skolos taip pat laikomos bendra nuosavybe - paskolos, lizingai, kreditai, kitos skolos.

Yra 3 vedybų sutarčių tipai:

1. Kai viskas lieka asmeniška net ir po santuokos sudarymo;
2. Kai net ir tai, kas įsigyta iki santuokos (pvz. namas), gali tapti bendru turtu;
3. Mišrus režimas, kai dalis turto, pvz. namas ir žemės sklypas, kur bus gyvenama, net ir įgytas (pirktas, paveldėtas ar gautas dovanų) iki santuokos, tampa bendra nuosavybe, o pvz. papildomas butas, atlyginimas ir pensija lieka asmeninė.

Galima nusimatyti tam tikrus kompensacinius klausimus, pvz. už nugyventų santuokos metų skaičių, kompensacija, jeigu santuoka bus nutraukta dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.

Ko NEGALIMA:

• Spręst ateities klausimų, kas bus su vaikais, su kuo liks gyventi, kokie alimentai bus mokami, kokia bus bendravimo tvarka, nes čia jau ne turtiniai klausimai.
• Įtraukti sąlyginių punktų, kaip pvz. jei žmona pagimdys du vaikus, sumokėsiu milijoną.

Ideali vedybų sutartis laikoma tokia, kuri skyrybų atveju abu partnerius paleistų su vienodai laimėta turtine padėtimi.
Jei sutartis sudaryta taip, kad vienas iš sutuoktinių žino, kad skyrybų atveju liks plikas basas, jis tiesiog gali nesutikti skirtis. Tokiu atveju susidaro sąlygos toksiškiems ar smurtiniams santykiams.

Vedybinę sutartį galima keisti kiek norima kartų ir kada norima. Tam reikia nueiti pas notarą ir pakoreguoti. Situacija dažnai pasikeičia – atsiranda vaikai, verslas ir pan.

Vedybų sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dviem atvejais:
1) sandorių negaliojimo pagrindais (LR CK 1.78-1.96 str.)
2) LR CK 3.105 str. nustatytais pagrindais – t. y. kai sutarties sąlygos prieštarauja gerai moralei ar vieno iš sutuoktinių teisės pažeidžiamos ypatingai ir nukrypstama nuo lygių dalių principo. Pvz. sąlyga dėl turto išlaikymo. Jei nurodoma sąlyga, kad žmona įsipareigoja išlaikyti vyro turtą, o vyras tuo pačiu neįsipareigoja išlaikyti jos turto. Tokia sąlyga pažeidžia sutuoktinio interesus labiau nei kito, todėl tokia sutartis yra niekinė ir negalioja.

Keistesni atvejai Lietuvoje – kai pvz. šuo įtraukiamas į vedybinę sutartį, kam atiteks.

Dažniausios skyrybų priežastys Lietuvoje:

1. Netolygus buities darbų pasiskirstymas – Lietuvoje dirbančios (ne namų šeimininkės!) moterys atlieka 3 kartus daugiau buities darbų, nei vyrai (pasak kito šaltinio – net 20 kartų daugiau!) Moteris viena gamina vaikams valgyti, rūpinasi jais ligos atveju ir pan., nuveža, parveža ir t.t. Natūralu, kad tokia moteris anksčiau ar vėliau pervargsta, yra nelaiminga, vakare paguldžius vaikus į lovą vargu ar besinori kokios romantikos su vyru. Iš to gali rutuliotis ir kitos priežastys – neištikimybė, kivirčai, nepasitenkinimas.
2. Neištikimybė.

Lietuvoje per metus išyra apie 50-52% santuokų.
Lietuvoje sudaroma vis mažiau santuokų.
Didesniuose miestuose tuokiasi vyresni žmonės, sulaukę apie 30 metų, o kaimuose tuokiasi jaunesni.
Didesniuose miestuose žmonės dažniau sudaro vedybines sutartis nei kaimuose. Tai siejama su aukštesniu išsilavinimu.

Lietuvoje 2/3 (~67%) skyrybų inicijuoja moterys (pasaulyje >70%).

Moksliniai tyrimai rodo, kad santuoka vyrams yra naudingesnė. Jie yra sveikesni, gyvena ilgiau, uždirba daugiau pinigų, jais visokeriopai labiau pasirūpinama, geriau sekasi karjeroje, nes yra tikima, kad vedęs atrodo patikimesnis, pareigingesnis, todėl tiek darbdaviai, tiek klientai labiau linkę rinktis vedusį, nei viengungį. Moterims visi tie patys rodikliai sudarius santuoką krenta žemyn.
Vertinant laimės indeksą vedusių vyrų ir ištekėjusių moterų, vedę vyrai yra ženkliai laimingesni nei moterys.

NUOTAKOMS TAIP PAT REKOMENDUOJAME STRAIPSNIUS: